„Rinkos krepšelis“ yra terminas, vartojamas finansuose ir rinkodaroje, apibūdinantis prekių rinkinį, kurį kartu perka tikras ar hipotetinis vartotojas. Tai gali reikšti atskirus rinkos krepšelius, tokiu atveju jis apibūdina prekes, kurios dažnai perkamos kartu, arba teorinį rinkos krepšelį, kuris parodo kokį nors bendresnį faktą apie ekonomiką. Rinkos krepšeliai kartais dar vadinami prekių ryšuliais.
Atskirų rinkos krepšelių tyrimas vadinamas rinkos krepšelių analize, arba giminingumo analize. Rinkos krepšelio analizė vyksta rinkodaros ir mažmeninės prekybos srityse. Tikslas yra rinkti duomenis apie tai, kokios prekės perkamos kartu – tame pačiame tiesioginiame krepšelyje – siekiant jas efektyviau parduoti. Pavyzdžiui, jei įmonė sužino, kad dvi prekės (tarkime, tuno žuvis ir aštrus padažas) dažnai perkamos kartu, ji gali pradėti jas rodyti vienas šalia kito arba siūlyti nuolaidas, jei pirkėjai perka abu. Klientų lojalumo programos smarkiai išplėtė parduotuvių galimybes rinkti tokio tipo informaciją.
Rinkos krepšelio analizė gali būti ypač efektyvi internete, kur prekės neprivalo kartu egzistuoti fizinėje erdvėje. Plačiai minimas veiksmingos rinkos krepšelio analizės pavyzdys yra internetinis mažmenininkas „Amazon“, kuris siūlo produktus, kurie vartotojui gali patikti, atsižvelgdami į tuos, į kuriuos jis ar ji šiuo metu žiūri. Ji taip pat siūlo paketų pasiūlymus daiktams, kuriuos žmonės linkę pirkti kartu.
Kitas populiarus rinkos krepšelio analizės pavyzdys, kuris gali būti visiškai mitas, susijęs su alaus ir sauskelnių išdėstymu prekybos centro priekyje penktadienio vakarais. Esą tai traukia demografinius vyrus, kuriuos žmonos liepia po darbo eiti į prekybos centrą. Užuot pirkę tik sauskelnes, vyrai gali norėti nusipirkti ir alaus.
Ekonomistai ir investuotojai vartoja terminą „rinkos krepšelis“, norėdami apibūdinti bendresnį prekių rinkinį. Ši koncepcija gali apimti ne tik tiesioginį rinkos krepšelį, kuriame yra pagrindiniai pirkiniai, tokie kaip pienas ir kiaušiniai, įskaitant išlaidas, pvz., nuomą ir elektrą. Šis įrankis naudojamas infliacijai sekti ir gali būti naudojamas nustatant tikrąjį darbo užmokestį: kiek iš tikrųjų eina darbuotojo atlyginimas.
Labiausiai paplitęs iš šių turgaus krepšelių vadinamas plataus vartojimo prekių krepšeliu. Šis matavimas naudojamas vartotojų kainų indeksui, kurį parengia Jungtinių Valstijų darbo statistikos biuras, apskaičiuoti. Sukurti tikrai universalų rinkos krepšelį sunku, o vartotojų kainų indeksas, kaip ir kiti bandymai ištirti rinkos sudėtingumą, turi apribojimų. Pavyzdžiui, įvertinamos tik miesto vietovėse parduodamų prekių sąnaudos.