Kas yra rizikos ir naudos santykis?

Rizikos ir naudos santykis yra investicijų prekiautojų atliktas skaičiavimas, siekiant įvertinti sandorio rizikingumą prieš jį perkant. Apskaičiuoti santykį paprastai yra gana paprasta, reikia tik pinigų sumos, laukiamo atlygio ir galimų nuostolių. Pagrindinis koeficiento tikslas – pateikti investuotojams skaitinį vaizdą, ar potencialios investicijos yra vertos sąnaudų. Investuotojai, kurie skiria laiko skaičiavimams, gali išvengti sandorių, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti geri, tačiau laikui bėgant gali patirti didelių nuostolių.

Santykinės finansinio sandorio rizikos supratimas paprastai laikomas esminiu veiksniu norint sėkmingai investuoti į akcijas, obligacijas ar indeksuotus fondus. Nors kai kuriems investuotojams sekasi aklai pasirinkti sandorius, ši praktika labiau panaši į azartinius lošimus, o ne į pagrįstą investavimą. Sumanūs investuotojai visuotinai siekia suprasti, kaip numatomas atlygis lyginamas su rizika, kurios reikia norint pasiekti tikslą. Tai yra rizikos ir naudos santykio tikslas.

Rizikos ir naudos santykis paprastai išreiškiamas skaičiais, remiantis valiutos vienetais. Pavyzdžiui, 100 USD (USD), investuotų į fondą, kurio galima 200 USD (USD) grąža, būtų išreikšta santykiu 100:200 arba 1:2. Santykis 1:2 dažniausiai yra laikomas mažiausiu įmanomu „saugiu“ santykiu, daugelio pagrindinių pasaulio finansų patarėjų. Kuo didesnis atlygis, tuo geresnė galutinė investicija. Tie patys 100 USD (USD), investuoti į sąskaitą su numatoma 500 USD (USD) grąža, suteiktų, pavyzdžiui, 1:5 rizikos ir naudos santykį, kuris yra daug palankesnis.

Paprastai sunkiausia apskaičiuoti rizikos ir naudos santykio „atlygio“ dalį. Numatomas atlygis paprastai nustatomas atidžiai išanalizavus akcijų diagramas ir ankstesnes tendencijas. Yra tam tikras mokslas – daugiausia statistiniai ir standartinio nuokrypio skaičiavimai, tačiau taip pat reikia daug pagrįstų prognozių ir tikimybių apskaitos. Finansų stebėjimo programinė įranga ir technologinių tendencijų prognozės gali būti naudingos nustatant šiuos skaičius. Investuotojai taip pat praleidžia laiką skaitydami ir tirdami rinkos būklę tiksliniuose sektoriuose.

Paprastai yra tam tikras lankstumas ir rizika. Pradinė rizika ne visada turi būti pradinė pinigų suma. Investuotojai dažnai nusprendžia pirkti savo investicijas su pridedamais „stop loss“ nurodymais. Šie pavedimai iš esmės atima lėšas ir sustabdo prekybą, kai nuostoliai pasiekia tam tikrą dugną. Investuotojai gali žaisti su savo „stop-loss“ žemuma, kad pakeistų santykį, o tai gali padėti nustatyti galutinės investicijos kontūrus.

Net rizikos ir naudos santykis, kai potencialus atlygis siekia net 500%, negarantuoja didelės grąžos. Rinkos nepastovumas nuolat kinta ir kainos netikėtai krenta. Viskas, ką sako rizikos ir naudos santykis, yra tai, kad didesnė tikimybė, kad investicija neduos palankios grąžos. Tai reiškia, kad tai yra geras statymas investuotojui, tačiau niekas nėra tikras sandoris.