Rizikos valdymas yra susijęs su numatymu ir analize, su kokiomis rizikomis asmuo gali susidurti ir kaip jos išvengti arba su ja susidoroti. Rizikos valdymo procesas yra paprastas procesas, susidedantis iš penkių žingsnių. Nors jis gali būti taikomas nustatant asmeninę riziką, paprastai jį naudoja įmonės, kad suprastų, su kokia rizika jos gali susidurti, kaip su jais elgtis ir kaip apdrausti savo verslą.
Pirmasis rizikos valdymo proceso žingsnis yra nustatyti, su kokia rizika gali susidurti verslas. Priklausomai nuo įmonės dydžio ir tikslo, rizika gali skirtis. Kai kurios rizikos gali kelti trumpalaikes arba ilgalaikes grėsmes. Kai kurios iš pagrindinių rizikų yra darbuotojų sužalojimas, sukčiavimas, technologijos ir rinkos svyravimai.
Kitas rizikos valdymo proceso žingsnis – išanalizuoti arba įvertinti, kuri iš išvardytų rizikų turės didžiausią įtaką įmonei. Rizikos vadovas ne tik nustatys rizikos prioritetus, bet ir turės nustatyti, kuriuos rizikos veiksnius įmonė kontroliuoja, o kurių ne. Įvertinus kiekvieną riziką, jos turi būti įvertintos. Norint užbaigti šį veiksmą, reikalingas įmonės tikslų ir uždavinių sąrašas. Konkrečiai įvertinus galimus kiekvienos rizikos padarinius įmonei ar verslo tikslams, įmonė bus geriau pasirengusi susidoroti su rezultatais.
Ketvirtasis rizikos valdymo proceso žingsnis yra gydymo plano sudarymas. Atsižvelgdamas į kiekvieną riziką ir jos įtaką įmonės tikslams, rizikos vadovas turi nustatyti, ką galima padaryti, kad kiekviena rizika būtų pašalinta. Sudarant gydymo planą reikės nuspręsti, kokių pavojų galima išvengti, o kurių – tik sumažinti.
Gydymo plane turėtų būti nurodyti veiksmai, kurių bus imtasi siekiant išvengti arba sumažinti kiekvienos individualios rizikos poveikį. Plane taip pat turėtų būti nurodyta, kaip susidorosite su neišvengiama rizika. Bendrovė turėtų nuspręsti, kaip ji valdys riziką, kuri turi nedidelį poveikį verslui, ir kaip suvaldys tas, kurios gali pakeisti verslo plano eigą.
Paskutinis rizikos valdymo proceso žingsnis yra nuolatinė rizikos stebėsena. Tai žingsnis, kuris turėtų vykti visą įmonės gyvavimo laikotarpį, todėl tai ne tiek žingsnis, kiek nuolatinė rizikos poveikio priežiūra. Stebėjimas turėtų būti vykdomas kiekviename verslo lygyje, kad būtų galima susidaryti išsamų rizikos poveikio vaizdą.