RNR sekos nustatymas yra ribonukleino rūgšties arba RNR grandinės nukleotidų sekos nustatymo procesas. RNR sudaro keturi nukleotidai, vadinami adeninu (A), guaninu (G), citozinu (S) ir uracilu (S). Konkreti nukleotidų seka yra „kodas“, kuriame yra genetinė informacija, naudojama įvairių tipų baltymams gaminti arba atlikti tam tikrą specifinę funkciją. Genetiniai kodai nukleotidų sekų pavidalu apibrėžia beveik visus biologinius procesus, susijusius su organizmo vystymusi ir veikla. Taigi RNR sekos nustatymas yra vienas iš tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti tikslią to genetinio kodo prigimtį ir susieti kodą su konkrečiomis organizmo struktūromis ir funkcijomis.
Mokslininkai dezoksiribonukleino rūgštį arba DNR seka daug dažniau nei RNR. DNR panašiai sudaryta iš nukleotidų, tačiau jie yra išsidėstę dviguba spirale. RNR „transkriptai“ iš tikrųjų gaminami remiantis nukleotidų seka DNR grandinėje – DNR paprastai būna tvirtesnė nei RNR, nes daugelis RNR grandinių turi būti sudarytos iš vienos DNR sekos. Be to, DNR yra „intronų“ arba nekoduojančių DNR segmentų, kurie yra redaguojami transkripcijos proceso metu ir todėl nėra aptinkami atliekant RNR seką. RNR sekos nustatymas vis dar yra svarbus, nors daugeliu atvejų prieš nustatant seką pirmiausia reikia „atvirkštiniu būdu perrašyti“ RNR atgal į DNR.
Tai, kad RNR seka nebūtinai yra tokia pati kaip DNR seka, iš kurios ji buvo perrašyta, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mokslininkai iš tikrųjų atlieka RNR sekos nustatymo eksperimentus. RNR sekos nustatymas leidžia mokslininkams išsiaiškinti, kurios DNR šablono dalys buvo redaguotos transkripcijos metu. Tai žinodami, jie gali ištirti, kaip ir kodėl seka buvo redaguota. Viena iš įdomių problemų biologijoje yra tai, kad didžioji dalis genomo arba genetinės informacijos sumavimo organizme atrodo nepanaudota. Tiksliai sužinoti, kurios sekos naudojamos, o kurios ne, yra svarbus žingsnis tiriant šių nepanaudotų genetinės informacijos segmentų sudėtingumą.
Daugelio biotechnologijų tyrinėtojų dėmesys skiriamas efektyvesnių ir efektyvesnių RNR sekos nustatymo metodų kūrimui. Tyrėjai paprastai turi atvirkščiai transkribuoti RNR į DNR prieš faktiškai imdami seką. Mokslininkai nori sukurti metodus, kurie leistų efektyviai tiesiogiai nustatyti RNR seką nepažeidžiant RNR grandinių. Be to, mokslininkai nori rasti didelio našumo metodus, kurie leistų jiems sekti daug RNR grandžių per vieną RNR sekos nustatymo procesą.