Rotisserie kiauliena – tai kiaulienos kepsnys, lėtai kepamas ant besisukančio iešmo ant pastovaus šilumos šaltinio. Šiluma dažnai kyla iš atviros liepsnos, kurią sukuria grilis arba ugnies duobė, tačiau ji taip pat gali kilti iš standartinio elektrinio kaitinimo elemento, esančio keptuvėje. Kepant kiaulieną šiuo metodu, gaunama drėgna, sultinga mėsa, o greitesni kepimo būdai dažnai lemia, kad kiauliena tampa sausa ir kieta. Kiekvienas virėjas turi savo būdą, kaip paruošti kiaulienos kepsnį kepsninėje, tačiau dauguma metodų apima trynimą arba marinatą, kad suteiktų skonį. Kai kurie virėjai netgi labiau mėgsta kepti visą kiaulę, o ne iš anksto supjaustytą kiaulienos kepsnį.
Paprasčiausia forma kepimas kepsninėje yra bet koks kepimo būdas, kai mėsa kepama ant besisukančios ašies virš ugnies. Šis procesas paprastai užtrunka valandas, nes naudojami mėsos gabaliukai dažnai būna dideli, o karštyje mėsa kepama lėtai. Seniausias, originalus rotisserie metodas buvo ašies pasukimas rankomis virš ugnies duobės. Nuo ugnies skleidžiama šiluma netiesiogiai iškeptų mėsą, tačiau ugnis paprastai neliesdavo mėsos tiesiogiai.
Šiuolaikiniai kepiniai gaminami naudojant mechanizuotus įrenginius. Kai kurie iš šių prietaisų yra šiek tiek daugiau nei savaime besisukantys iešmai ir dažnai naudojami su lauko kepsninėmis ar laužavietėmis. Kita vertus, „Rotisserie“ orkaitės yra patalpų prietaisai, kuriuose yra elektriniai kaitinimo elementai ir vienas ar keli savaime besisukantys iešmai. Šios krosnys turi dureles, o mėsa kepama visiškai uždaroje erdvėje. Rotisserie kiaulienos kepsnį galima kepti kepsninėje arba ant atviros liepsnos besisukančių iešmų, tačiau dėl didelio dydžio kiaulės paprastai turi būti kepamos su iešmu ant ugnies.
Nors dažnai kepama ant grotelių, kepimas ant grotelių yra labiau susijęs su kepimu nei kepimas ant grotelių, todėl tai yra labai tinkamas kiaulienos kepimo būdas. Greitai ir ant tiesioginės ugnies kepama kiauliena turi tendenciją išsausėti. Tačiau „Rotisserie“ kiauliena paprastai būna sultingesnė ir švelnesnė. Kepant ant atviros ugnies mėsa įgauna ir dūmo skonį.
Ruošdamas keptą kiaulieną, virėjas pirmiausia nustato tinkamą mėsos kiekį. Nevirtas kiaulienos kepsnys turėtų sverti nuo 0.5 iki 1 svaro (apie 0.23–0.45 kilogramo) vienai numatomai porcijai, o visa, išdirbta kiaulė turėtų sverti maždaug 1.5 svaro (apie 0.68 kilogramo) vienai porcijai. Virėjas naudoja sausą trynimą arba drėgną marinatą, kad kiauliena suteiktų papildomo skonio. Sausas įtrynimas apima druską, pipirus, žoleles ir prieskonius. Jis tepamas ant kiaulienos prieš pat kepimą. Marinatuose paprastai yra panašių prieskonių elementų kaip ir trintuose, bet taip pat yra šiek tiek rūgštaus skysčio, pavyzdžiui, soda, citrinos sulčių ar acto, kuris įsigeria į mėsą ir prieš kepant ją minkština pusvalandį ar ilgiau.
Paruošęs kiaulieną, virėjas deda ją ant iešmo, kuris paprastai atsiskiria nuo mechanizuoto sukamojo įrenginio arba orkaitės, kad būtų lengviau atlikti šį veiksmą. Kiaulienai padėjus ant iešmo ir iešmui sugrįžus į vietą, virėjas įjungia sukimosi mechanizmą ir leidžia kiaulieną toliau virti, kol ji bus baigta. Kiauliena turi pasiekti 160 laipsnių pagal Farenheitą (apie 71 laipsnį Celsijaus) vidinę temperatūrą, kad ją būtų saugu patiekti. Vienam kilogramui (apie 20 kilogramo) paprastai reikia kepti apie 0.45 minučių. Proceso pabaigoje sultys turi išsiskirti, o kepsninės kiaulienos išorė turėtų būti traški, auksinė.