Rūgšties skaičius yra cheminis matavimas, naudojamas aliejaus, pvz., naftos ar kepimo aliejaus, rūgštingumui parodyti. Jis apskaičiuojamas pagal bazės masę, išmatuotą miligramais kalio hidroksido, reikalingos rūgštims neutralizuoti viename grame aliejaus. Rūgšties skaičius, dar vadinamas rūgšties verte, dažnai yra svarbi gairė nustatant naftos produktų skilimą.
Tiriant rūgščių skaičių, naudojami rūgščių ir šarmų chemijos principai, siekiant nustatyti tiriamo aliejaus rūgštingumą. Rūgštys ir bazės yra priešingos medžiagos, kurios maišomos gali panaikinti viena kitą. Kai į rūgštinę medžiagą įdedama bazės, pavyzdžiui, kalio hidroksido, įvyksta neutralizacijos reakcija. Išmatavus, kiek kalio hidroksido reikia neutralizacijos reakcijai užbaigti, galima nustatyti rūgšties kiekį tiriamajame mėginyje.
Rūgštys ir bazės yra cheminiai junginiai, kurie vandenyje disocijuoja į juos sudarančius jonus – atomus, turinčius teigiamą arba neigiamą bendrą krūvį. Bazės išskiria hidroksido jonus, o rūgštys – vandenilio jonus. Pavyzdžiui, bazinis kalio hidroksidas, pavaizduotas chemine formule KOH, vandenyje disocijuoja į teigiamo krūvio kalio jonus (K+) ir neigiamo krūvio hidroksido jonus (OH-). Kita vertus, vandenilio chlorido rūgštis (HCl) disocijuoja į teigiamo krūvio vandenilio jonus (H+) ir neigiamo krūvio chloro (Cl-) jonus.
Medžiagos rūgštingumą arba šarmiškumą lemia vandenilio arba hidroksido jonų kiekis toje medžiagoje. Sujungus rūgštinius ir bazinius tirpalus, susidaro neutrali medžiaga, nes vandenilis iš rūgšties reaguoja su hidroksidu iš bazės. Pavyzdžiui, nors KOH ir HCl yra nuodingos medžiagos savo atskiromis formomis, reaguodamos jie tampa neutraliu kalio chlorido (KCl) ir vandens mišiniu, kurių nė vienas nėra toksiškas. Atliekant rūgščių skaičiaus bandymą, tikslas yra į bandinį įpilti tiek bazės, kad hidroksido jonai reaguotų su vandenilio jonais ir sudarytų neutralų tirpalą.
Procesas, kai į rūgštį pridedama žinomos koncentracijos ir bazės kiekio, arba atvirkščiai, siekiant galutinio taško, yra žinomas kaip titravimas. Atliekant rūgšties skaičiaus bandymą, bazė titruojama arba palaipsniui lašinama iš kalibruoto stiklinio vamzdelio, žinomo kaip biuretė, į aliejaus mėginį, kol pasiekiamas galutinis reakcijos taškas – visiškas rūgšties neutralizavimas. Tada bendras panaudotos bazės kiekis nustatomas pagal kalibruotas žymes ant biuretos. Šis kiekis gali būti naudojamas norint nustatyti, kiek miligramų bazės prireikė vienam gramui aliejaus mėginio neutralizuoti, pateikiant rūgšties skaičių.
Cheminiai kepimo aliejaus ir naftos produktų komponentai laikui bėgant dažnai suyra ir tampa rūgštesni, nes jų molekulės išsiskiria ir išskiria vandenilio jonus. Tai gali turėti įtakos alyvos veikimui, kai naudojama transporto priemonėse, ir sukelti koroziją bei kitus blogus padarinius. Kepimo aliejaus degradacija kelia susirūpinimą maisto ir restoranų pramonei, nes padidėjęs rūgštingumas neigiamai veikia skonį ir netgi gali sukelti sveikatos problemų. Rūgščių skaičiaus testas dažniausiai naudojamas alyvos kokybei stebėti ir išvengti problemų, kylančių dėl skilimo.