Druskos susidaro vykstant rūgšties ir bazės reakcijai, vadinamai neutralizavimo reakcija. Rūgštys gali būti monoprotinės, diprotinės arba poliprotinės, tai reiškia, kad rūgšties molekulė, reaguodama su bazine molekule, gali paaukoti vieną, du ar kelis protonus – protonai dažniausiai būna vandenilio jono (H+) pavidalu. Monoprotinės rūgštys, tokios kaip druskos rūgštis (HCl) ir azoto rūgštis (HNO3), gali sudaryti tik vienos rūšies druskas, atitinkamai chloridus ir nitratus, tačiau diprotinės ir poliprotinės rūgštys gali sudaryti daugiau nei vieną. Pavyzdžiui, sieros rūgštis (H2SO4) yra diprotinė, nes gali perduoti vieną arba du H+ jonus ir sudaryti dvi druskų serijas – vandenilio sulfatus ir sulfatus. Kai rūgštis, reaguodama su baze, atiduoda mažiau nei maksimalus protonų skaičius, tai vadinama daline neutralizacija ir susidaro rūgšties druska.
Jei sieros rūgštis neutralizuojama pridedant bazinio natrio hidroksido (NaOH), pirmiausia susidaro rūgšties druskos natrio vandenilio sulfatas: H2SO4 + NaOH -> NaHSO4 + H2O. Jei įpilama daugiau natrio hidroksido, susidaro neutrali druskos natrio sulfatas: NaHSO4 + NaOH -> Na2SO4 + H2O. Ortofosforo rūgštis (H3PO4) yra triprotinė ir todėl sudaro tris druskų serijas: divandenilio fosfatus, vandenilio fosfatus ir fosfatus, iš kurių pirmosios dvi yra rūgštinės druskos.
Rūgštinės druskos nebūtinai yra rūgštinės. Natrio vandenilio karbonatas (NaHCO3) arba natrio bikarbonatas gali būti laikomas anglies rūgšties – silpnos diprotinės rūgšties – ir natrio hidroksido – stiprios bazės – rūgščia druska ir gali būti gaunamas burbuliuojant anglies dioksidą (CO2) į tirpalą natrio hidroksidas. Iš pradžių susidaro natrio karbonatas: 2NaOH + CO2 -> Na2CO3 + H2O. Įdėjus daugiau CO2, jis reaguoja su natrio karbonatu ir susidaro natrio vandenilio karbonatas: Na2CO3 + CO2 + H2O -> 2NaHCO3. Ši rūgšties druska tirpale yra silpnai šarminė dėl to, kad HCO3-anijonas vandenyje sudaro anglies rūgštį (H2CO3) ir hidroksilo jonus (OH-), sudarydamas hidroksilo jonų perteklių.
Yra daug rūgščių druskų pritaikymo būdų. Natrio bikarbonato arba „kepimo sodos“ naudojimas kaip kildinimo priemonė kepiniuose yra gerai žinomas; jis lengvai reaguoja su silpnomis rūgštimis, išskirdamas anglies dioksido dujas, sudarydamas burbuliukus pyrago mišinyje. Natrio vandenilio sulfatas, dar vadinamas natrio bisulfatu, sudaro stipriai rūgštų tirpalą vandenyje ir kartais naudojamas kaip sieros rūgšties pakaitalas įvairiems tikslams, pavyzdžiui, metalo apdailai, pH mažinimui baseinuose ir vaikų chemijos rinkiniuose. . Rūgščių druskos, ypač vandenilio fosfatai ir divandenilio fosfatai, taip pat plačiai naudojamos buferiniuose tirpaluose.