Rūkstanti mieloma yra lėtai augantis kraujo vėžys, galintis paveikti plazmos ląsteles, kurios yra baltieji kraujo kūneliai, gaminantys antikūnus. Žmonės, kuriems diagnozuota šio tipo mieloma, paprastai turi labai mažai simptomų arba jų visai nėra, ir jie paprastai yra atidžiai stebimi dėl vėžio augimo požymių. Jei liga progresuoja, ji vadinama daugybine mieloma arba to termino atmaina, o žodžio „rūkstymas“ atsisakoma, nes liga nebeslopinama. Įprastas kraujo tyrimas dažnai yra pirmasis žingsnis diagnozuojant rūkstančią mielomą. Kiti šios ligos pavadinimai yra Kahlerio liga ir plazmos ląstelių mieloma.
Kai liga progresuoja, ji gali sutrikdyti normalią kraujo ląstelių gamybą, sukelti kaulų pažeidimus ir sukelti imuninės sistemos trūkumą. Žmonės, kuriems išsivysto daugybinė mieloma ir kuriems reikalingas modernus gydymas, paprastai gyvena nuo trejų iki septynerių metų. Rūkimo ar daugybinės mielomos nėra išgydoma, tačiau tam tikri gydymo būdai kartais gali sukelti ligos remisiją ir padėti išlaikyti tokią būklę. Liga yra gana reta ir dažniau diagnozuojama vyrams nei moterims. Tam tikros etninės grupės taip pat yra labiau linkusios vystytis rūkstančia mieloma.
Diagnozuoti šią ligą gali būti sunku dėl simptomų stokos ir jos retumo. Dažnai liga įtariama ir aktyviai ieškoma po to, kai nesusijęs kraujo ar šlapimo tyrimas rodo nukrypimus nuo normos. Atlikdamas kraujo ir šlapimo tyrimus, gydytojas gali nustatyti padidėjusį tam tikrų ląstelių ir baltymų kiekį, kuris yra pagrindinis ligos rodiklis.
Šios būklės gydymas skiriasi, priklausomai nuo paciento. Kartais gydytojas gali manyti, kad geriau negydyti ligos, nors paprastai jis ar ji padės pacientui susidoroti su skausmu ar kitais neįprastais šios sveikatos problemos požymiais. Radiacinė terapija, vaistai nuo kaulų retėjimo arba kamieninių ląstelių transplantacija kartu su chemoterapija yra keletas šio tipo vėžio gydymo būdų.
Manoma, kad visi šios rūšies mielomos atvejai ilgainiui pereina į aktyvią ligą – daugybinę mielomą. Šis vystymasis gali trukti nuo mėnesių iki daugiau nei pusės dešimtmečio, priklausomai nuo ligos sunkumo. Tyrėjai sukūrė būdą, kaip susiaurinti, kiek laiko užtruks rūkančios mielomos atvejis, tačiau tikslios datos nurodyti neįmanoma. Tinkamas gydymas paprastai gali sulėtinti ligą, nesvarbu, ar ji yra neaktyvi, ar aktyvi, o kartais žymiai pailgina sergančiojo gyvenimo trukmę.