Runos yra senovinių abėcėlių, žinomų kaip runų abėcėlės, šeimos raidės. Runos buvo naudojamos kaip bendravimo būdas Skandinavijoje ir kitose germanų tautose maždaug nuo III amžiaus iki maždaug XIII amžiaus, kai jas išstūmė romėniška abėcėlė. Tūkstančiai runų užrašų pavyzdžių galima rasti akmenyse, monetose ir meno kūriniuose, o daugelis Skandinavijos šalių taip pat gali pasigirti didelėmis runų rankraščių kolekcijomis. Kai kurie žmonės runas taip pat naudoja kaip būrimo įrankį, nes šie asmenys tiki, kad runos turi paslaptingų galių.
Pirminė runų abėcėlė dažnai vadinama Futhark, nurodant pirmąsias penkias raides. Runų abėcėlė tikriausiai buvo kilusi iš etruskų abėcėlės, kuri kažkada buvo plačiai naudojama Italijoje, ir jai buvo būdingi kampiniai rašmenys, be kreivių ar minkštų briaunų, kaip romėniškoje abėcėlėje. Tai būdinga šiuo laikotarpiu sukurtoms abėcėlėms, nes jas galima lengvai iškalti į akmenį.
Žodis „runa“ yra kilęs iš anglosaksų kalbos žodžio, kuris reiškia „paslaptis“ arba „paslaptis“. Daugelis ankstyvųjų Europos kultūrų rašymą laikė paslaptingu, nes jis abstrahavo šnekamąją kalbą, paversdamas ją simboliais, kuriuos galima skaityti. Runų abėcėlės runos reiškia atskirus garsus, kiekviena runos taip pat turi reikšmę; Pavyzdžiui, fehu, pirmoji Futharko runa, skleidžia „F“ garsą ir taip pat reiškia „galvijus“.
Tuo laikotarpiu, kai runos buvo naudojamos rašymui, jos buvo siejamos su paslaptimi ir magija bei bendravimu. Runų užrašai dažnai buvo pridedami prie drabužių, namų ir ginklų, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti. Ši paslaptis paskatino runų išstūmimą, krikščionybei išplitus šiose germanų tautose, nes krikščionys tikėjo, kad runas yra pagoniškos. Laimei, yra daug išlikusių runų rašymo pavyzdžių istorikams, norintiems daugiau sužinoti apie ikikrikščionišką kultūrą Europoje.
Šiuolaikiniai mistikai būrimui naudoja runas, panašiai kaip taro kortas. Šie mistikai renka runas iš rinkinio, kad atsakytų į klausimus arba sukurtų sklaidas, kurios turėtų numatyti būsimus įvykius. Kiekviena runa turi specifinę reikšmę būrimo kontekste, o runų aiškinimas gali tapti gana sudėtingas, ypač kai kartu naudojama daug runų. Žmonėms, nusprendusiems būrimui naudoti runas, būtų gerai prisiminti, kad šių slaptų simbolių istorija yra labai sudėtinga ir ilga, o magijos praktika yra tik nedidelė jos dalis.