Rutuliniai spiečiai yra tankiai sukrautos žvaigždžių grupės, kurios skrieja aplink galaktikos šerdį. Paukščių Take buvo nustatyta daugiau nei 100 rutulinių spiečių, o vienu metu jų buvo daug daugiau. Šios struktūros yra seniausios galaktikos struktūros, turinčios medžiagų, kurios gali suteikti informacijos apie visatos amžių, be to, papildo žmonių žinias apie Paukščių Taką. Astronomijos svetainėse galima rasti keletą labai gražių rutulinių spiečių vaizdų, darytų naudojant pažangius teleskopus.
Rutulinio spiečiaus sudėtis gali apimti net vieną milijoną žvaigždžių, o struktūra gali siekti 200 šviesmečių skersmens. Spiečius esančios žvaigždės dažniausiai būna tankiausiai susikaupusios viduryje. Laikui bėgant, rutuliniai spiečiai suyra, nes susiduria su galaktikos šerdimi. Šių struktūrų tyrimai taip pat rodo, kad greičiausiai jos nepalaikys planetų sistemų, nes žvaigždės yra pakankamai arti viena kitos, kad galėtų ištraukti orbitoje skriejančias planetas.
Rutuliniame spiečiuje tarpžvaigždinių dulkių yra minimaliai. Kad jos itin senos, rodo ir pačių žvaigždžių kompozicija. Informaciją apie klasterio sudėtį ir jos turinį galima gauti naudojant vaizdo gavimo metodus, įskaitant teleskopus, kurie yra jautrūs rentgeno, infraraudonųjų ir kitų tipų nematomai spinduliuotei. Tokio tipo stebėjimai gali suteikti vertingų duomenų apie daugelį kitų visatos objektų, be stulbinančių vaizdinių vaizdų, kurie dažnai sukelia visuomenės susidomėjimą mokslu, todėl jie naudojami kaip reklaminės priemonės mokslinius tyrimus remiančiose programose.
Pirmasis užfiksuotas rutulinis spiečius buvo pastebėtas 1600-ųjų viduryje, nors prireikė daugiau laiko, kol žmonės suprato, kad šiuose siauruose šviesos taškuose iš tikrųjų yra tūkstančiai žvaigždžių. Pagerėjus teleskopų skiriamajai gebai, žmonės daugiau sužinojo apie tolimus objektus, kuriuos užfiksavo ir atpažino, bet iki galo nesuprato ankstesnės astronomų kartos. Geresni teleskopai taip pat leido mokslininkams nustatyti daugiau struktūrų, kurios anksčiau buvo paslėptos.
Rutuliniai spiečiai buvo atpažinti ir kitose galaktikose. Tyrėjai taip pat nustatė jaunesnius rutulinius spiečius, kurie leidžia jiems daugiau sužinoti apie tai, kaip šios struktūros formuojasi ir kaip jos kinta laikui bėgant. Visa ši informacija gali būti nepaprastai naudinga žmonėms, kurie bando daugiau sužinoti apie visatos kilmę arba kurie tiesiog domisi visatos reiškinių paaiškinimu.