Rytų arklių encefalitas (EEE) yra reta virusinė liga, perduodama įkandus užkrėstam uodui. Daugeliu atvejų nėra jokių simptomų. Sunkūs EEĮ atvejai gali sukelti encefalitą – smegenų uždegimą, kuris dažniausiai būna mirtinas. Labiausiai jautrūs yra žmonės nuo 15 iki 50 metų amžiaus.
Rytų arklių encefalitas yra nariuotakojų, arbovirusinė, liga, ty juo užsikrečiama sąveikaujant su kraują siurbiančiu nariuotakoju, šiuo atveju uodu. Virusas paprastai atsiranda per uodų, paukščių ir uodų ciklą, apimantį uodų rūšį Culiseta melanura. Tada virusas kartais perduodamas arkliams ir žmonėms per Coquillettidia perturbans arba labiau paplitusias Aedes canadensis rūšis.
Rytų arklių encefalitas skirstomas į du variantus – Šiaurės ir Pietų Amerikos. EEE dažniausiai randama valstijose, esančiose į rytus nuo Misisipės upės, ypač vietovėse, kuriose yra arba yra didelių gėlo vandens išteklių, pelkėse ir pelkėse, apsuptose miškingų vietovių. Už JAV ribų rytinis arklių encefalitas taip pat buvo nustatytas įlankos pakrantės zonose. Uodai, pernešantys virusą nuo paukščių, paprastai miršta žiemos mėnesiais, todėl infekcijų diapazonas apsiriboja rudens ir vasaros laikotarpiais.
Rytinio arklių encefalito plitimas priklauso nuo nariuotakojų, todėl yra labai ribotas geografiniu požiūriu. Po užsikrėtimo didelis viruso kiekis nėra perduodamas. Dėl to labai mažai tikėtina, kad kitas uodas galėtų užsikrėsti šia liga nuo užsikrėtusio arklio ar žmogaus.
Pirmieji rytinio arklių encefalito simptomai yra aukšta karščiavimas, paprastai nuo 103 °F iki 106 °F (39.5 °C–41.11 °C), galvos skausmas, pykinimas ir viduriavimas, kiekvienas pasireiškiantis praėjus penkioms–dešimčiai dienų po užsikrėtimo, bet ne visada vienu metu. Dėl specifinių ankstyvų simptomų nebuvimo EEE sunku iš karto diagnozuoti. Liga greitai progresuoja iki centrinės nervų sistemos disfunkcijos ir mirties.
Pavojingiausia ir rimčiausia EEĮ pasekmė – prasidėjęs encefalitas. Ankstyvieji šios ligos simptomai nedaug skiriasi nuo pirmųjų simptomų ir pasireiškia galvos skausmais, karščiavimu, sumišimu, mieguistumu ir nuovargiu. Encefalitui progresuojant simptomai gali plisti ir apimti traukulius, maždaug 50 % užsikrėtusiųjų, ir tremorą, haliucinacijas, fotofobiją ir atminties sutrikimus.
Nėra žinomo rytinio arklių encefalito gydymo ar gydymo. Manoma, kad mirtingumas yra nuo 30 iki 70%. Sergamumas yra apie 90%, dauguma išgyvenusiųjų tampa visam laikui neįgalūs. Tik 10% užsikrėtusiųjų visiškai pasveiksta. Nuo 1964 m. buvo patvirtinti tik 163 EEĮ atvejai, o daugeliu metų pranešama mažiau nei penkiais atvejais.
Liga yra išvengiama. Visiškai apsirengęs kūnas ir vabzdžių repelentų naudojimas yra geriausiai žinomos prevencinės priemonės. Vasaros mėnesiais taip pat reikėtų likti patalpose nuo sutemų iki aušros, kai uodai yra aktyviausi.