Išsišakojusi cista, dar žinoma kaip plyšęs sinusas, yra apsigimimas, atsirandantis kaklo šonuose arba po raktikauliu. Tai atsiranda, kai raktikaulio ir kaklo sričių embrioniniai audiniai vystosi normaliai. Paprastai susidaro pažeidimas, panašus į žuvų žiaunų plyšius; čia susidaro cista. Jis gali surinkti drenažo skystį iš sinusų, todėl jis yra linkęs į infekciją. Nors cista susidaro embriono stadijoje, ji gali būti nepastebėta iki ankstyvo pilnametystės.
Daugeliu atvejų išsišakojusios plyšinės cistos simptomai nepasireiškia. Jis gali pasireikšti kaip mažas gumbas, duobutė arba odos žymė abiejose kaklo pusėse arba po raktikauliu. Jei susidaro duobė, iš jos gali nutekėti skystis iš sinusų. Kartais cista gali tapti jautri liesti, o kartais ji gali užsidegti, padidėti ar net susidaryti abscesu, jei sergantis viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Jei gumbas yra didelis, simptomai gali būti rijimo, kvėpavimo pasunkėjimas arba užkimimas.
Yra dviejų skirtingų šakų plyšių cistos pažeidimų tipai: pirminiai ir antriniai. Pirminis pažeidimas yra lygus ir nėra jautrus liesti, o antrinis yra jautrus, ypač jei jis yra užkrėstas. Jei cista užsikrečia, ją reikia nedelsiant gydyti antibiotikais.
Be susijusios infekcijos gydymo antibiotikais, vienas iš būdų išgydyti asmenį, turintį šio apsigimimo, yra operacija. Paprastai chirurgas atlieka horizontalių pjūvių rinkinį, kad pašalintų cistą. Chirurgija nerekomenduojama jaunesniems nei trijų mėnesių pacientams, nors visada yra medicininių išimčių. Jei asmuo serga sunkia infekcija ar pūliniu, operacija neturėtų būti atliekama tol, kol infekcija ar abscesas neišnyks.
Kai kuriais atvejais operacijos nepakanka ir reikia kitų gydymo formų. Keletas žmonių pasirinko skleroterapiją, dažniausiai naudojamą venų varikozės gydymo būdą. Kai naudojamas ant šakotos plyšinės cistos, cistoje esantis skystis nusausinamas. Tada į cistą suleidžiamas vaistas, vadinamas sklerozuojančiu agentu, konkrečiai OK-432. Remiantis tyrimais, beveik pusėje atvejų cista visiškai išnyks.