Šaltinio tekstas gali būti vienas iš kelių skirtingų dalykų, priklausomai nuo konteksto, kuriame terminas vartojamas. Literatūroje tai gali reikšti originalią adaptuoto ar išversto teksto versiją. Istorikai naudoja šį terminą, norėdami pažymėti įrodymą, nuo kurio priklauso tam tikras istorinis argumentas. Žurnalistui šaltinio tekstas taip pat yra įrodymas, nors dažniausiai šiuolaikinis. Be to, šis terminas taip pat gali reikšti neapdoroto teksto bloką, kuris įvedamas į kompiuterio programą kaip įvestis.
Literatūros kūriniai dažnai verčiami arba redaguojami publikavimui. Kai tai daroma, originalus ir visas kūrinio šaltinio tekstas paprastai peržiūrimas originalo kalba. Vertėjai dirba iš šio šaltinio teksto, kad sukurtų išverstas teksto versijas, o redaktoriai gali sutrumpinti arba modifikuoti teksto dalis dėl įvairių priežasčių – nuo politinės būtinybės iki erdvės sumetimų. Mokslininkai paprastai mieliau renkasi literatūros kūrinio originalaus teksto studijas, nes kiekvienas vertimas ar redagavimas pakeičia prasmę įvairiais būdais, nuo subtilios iki gilios.
Istorija ir istoriografija taip pat priklauso nuo šaltinių tekstų. Kai istorikai dirba su šaltiniais, jie daugiausia dėmesio skiria darbui su pirminiais šaltiniais. Šios medžiagos buvo parašytos tam tikru istoriniu laikotarpiu ir perteikia tiesioginę, nefiltruotą informaciją apie praeitį. Istorikui šaltinio tekstas gali būti bet kas – nuo oficialių archyvinių dokumentų iki publikuotų laikraščių iki privačių dienoraščių. Istorikai daug dėmesio skiria šių šaltinių naudojimui, bet taip pat stengiasi juos skaityti kritiškai, nes tokių dokumentų autoriai beveik visuotinai rašė atsižvelgdami į konkrečias darbotvarkes ir kūrė tekstus, atspindinčius jų pačių požiūrį ir šališkumą.
Žurnalistai taip pat naudoja šaltinius. Žurnalistikos tiekimas paprastai remiasi medžiaga, pagaminta netolimoje praeityje. Idealiu atveju tokia šaltinio medžiaga gaunama iš asmenų, turinčių reikšmingų žinių apie tam tikrą istoriją ar problemą, ir yra panaši į istorikų naudojamus šaltinius, nors istorikai paprastai dirba su daug senesne medžiaga. Idealiu atveju šios žaliavos taip pat turėtų būti patikrintos, kad būtų užtikrinta, jog jos iš esmės yra nešališkos arba bent jau žinomos medžiagos šališkumas ir gali būti pripažintos bei pašalintos.
Galiausiai, šaltinio tekstas gali būti teksto duomenų dalis, įvedama į kompiuterio programą. Daugelis kompiuterių programų yra skirtos neapdorotų tekstinių duomenų formatavimui. Kai kurios programos paima duomenis iš failų ir importuoja tuos duomenis į duomenų bazių programas. Kiti paima paprastą tekstą ir pakeičia jį į hipertekstą, skirtą naudoti tinklalapiuose ar kitose specializuotose programose.