Sąlyginis sakinys yra teiginys, kuris remiasi viena sakinio dalimi, kad kita dalis būtų teisinga. Paprastai išreiškiamas kaip „jei-tada“ teiginys, sąlyginis sakinys apima priklausomą sakinį arba frazę, kuri negali būti sakinio, ir nepriklausomą sakinį arba frazę, kuri taip pat yra baigtas sakinys. Šie du sakiniai paprastai atskiriami kableliu.
Nors sąlyginiai sakiniai gali būti kitokios formos, dažniausiai jie išreiškiami kaip „jei-tada“ teiginiai. Išreiškiant taip, „jei“ beveik visada įtraukiamas į priklausomą sakinį, tačiau „tada“ dažniau yra numanomas. Pavyzdžiui, sakinys „Jei labai stipriai sninga, mokykla bus uždaryta“, dažniau sakoma: „Jei sninga labai stipriai, mokykla bus uždaryta“. Tačiau abi formos yra gramatiškai teisingos.
Yra keletas sąlyginių sakinių tipų. Jie gali būti suskirstyti į tiesiog teisingus ir netikrus teiginius arba, tiksliau, į faktus, išvadas, nuspėjamąsias išraiškas ir vaizduotės išraiškas. Faktai, išvados ir nuspėjamieji posakiai paprastai yra teisingi teiginiai, tačiau vaizduotės posakiai susiję su hipotetiniu arba neįmanomu.
Paprasčiausias iš visų sąlyginių sakinių tikriausiai yra faktas. Faktai tiesiog išreiškia priežasties ir pasekmės situaciją, kuri visada yra ta pati. Pavyzdžiui, „Jei vandens temperatūra pasiekia žemesnę nei 32 °F; (0°C;), virsta ledu. Nuo 32°F; (0°C;) yra vandens užšalimo temperatūra, šis teiginys yra faktinis.
Arba sąlyginis sakinys, išreiškiantis numanomą tam tikros priežasties poveikį, paprastai yra išvada. Teiginiai, kuriuose daroma prielaida, kad vienas asmuo gali ką nors padaryti, ką gali padaryti kitas, pvz., „Jei aš galiu tai padaryti, tai tu gali“, yra išvados. Be to, į šią kategoriją patenka tokie sakiniai, kaip „Jei tai atostogos, mums nereikia eiti į darbą“.
Nuspėjamieji posakiai dažniausiai nurodo planus arba norimus veiksmų planus. Jie priklauso nuo to, ar teiginys „jei“ yra tikslus, tačiau nemano, kad teiginys „jei“ yra tikslus. Dažnai šie posakiai apibūdina galimus ateities įvykius. Pavyzdžiui, sakinys „Jei sutaupysiu pakankamai pinigų, eisiu atostogauti“, priklauso nuo to, ar sakinys „jei“ yra teisingas, kad sakinys „tada“ taip pat būtų teisingas. Nuspėjamieji posakiai paprastai naudoja būsimąjį laiką teiginio dalyje „tada“.
Vaizduotės išraiškos gali būti hipotetinės arba neįmanomos. Hipotetinis sąlyginis sakinys yra panašus į nuspėjamą sąlyginį sakinį, bet teigia tai, kas įmanoma, bet mažai tikėtina, o ne tikėtina, bet ne faktinė. Pavyzdžiui: „Jei sutaupyčiau pakankamai pinigų, eičiau atostogauti“. Hipotetinis sakinio dalyje „jei“ vartojamas būtasis laikas, o „tada“ – „būtų“.
Panašiai neįmanomos situacijos taip pat patenka į vaizduotės kategoriją. Kai išreiškiama neįmanoma situacija, paprastai abiejuose sakiniuose vartojama praeitis tobula, o teiginyje „tada“ – žodis „būtų“. Neįmanomos situacijos dažnai gali būti priskirtos prie praeities neįgyvendintų planų. Pavyzdžiui: „Jei būčiau sutaupęs pakankamai pinigų, būčiau išvykęs atostogų“.