Kas yra Samadhi meditacija?

Samadhi meditacija yra pažangi susikaupimo forma, kuri, pasak jos praktikų, leidžia žmogui pasiekti aukščiausią sąmonės būseną. Tai laikoma visiška ir visiška meditacija. Jogos sutrose samadhi paaiškinama kaip visiškos kūno ir proto kontrolės būsena. Samadhi reiškia „vienas“ arba „tas pats“ ir apibūdina būseną, kai meditatorius tampa viena su meditacijos objektu. Buda mokė šios meditacijos, naudodamas 40 dėmesio objektų, įskaitant kvėpavimą, įvairias spalvas ir gyvo gerumo idėjos apmąstymus.

Induizme samadhi apibūdinamas kaip suvokimas apie savo egzistavimą negalvojant. Medituotojas tampa viena su visata ir suvokia tikrovės prigimtį. Samadhi meditacija laikoma aukščiausiu koncentruotos meditacijos lygiu.
Pakitusi samadhi meditacijos būsena yra džiaugsmo ir palaimos būsena, kai medituojantis yra išlaisvinamas iš iliuzinių savęs sluoksnių, tokių kaip kūnas ir ego. Tai pasidavimo būsena, kai žmogus yra laisvas nuo kančios ir visiškai suderintas su visuotine sąmone. Samadhi meditatorius yra laisvas nuo minčių ir bet kokio prisirišimo. Šioje meditacinėje būsenoje nėra iliuzijos ar atskirties. Sakoma, kad tai tyros vienybės džiaugsmas, kai individuali sąmonė susilieja su visuotine sąmone.

Pradedantiesiems medituoti patariama nebandyti pasiekti tokio susikaupimo lygio, kuris reikalingas samadhi meditacijai pasiekti. Tai labai sunku pasiekti, todėl prieš bandant pasiekti šią meditacinę būseną reikia daug pasiruošti. Labai nedaugeliui medituojančių pavyksta pasiekti samadhi meditaciją. Teigiama, kad meditatoriai, kurie pasiekia samadhi, susilieja su dieviška visuotine energija ir patiria visišką ramybę. Pasak praktikų, žmonės, pasiekę šią būseną, patyrę visišką samadhi meditacijos palaimą, gali prarasti norą grįžti į normalią egzistenciją.

Samadhi meditacija laikoma tobula sąmonės būsena ir žingsniu į nušvitimą. Tai leidžia medituotojui aiškiau pamatyti visus ir viską, taip pat gali pakeisti medituotojo suvokimą apie save ir pasaulį, kuriame jis egzistuoja. Samadhi meditacija laikoma tyros ramybės būsena, anapus kančios ir atskirties, kurioje išnyksta visos abejonės ir lieka tik tyra tikrosios savęs prigimties sąmonė.