Santuokos draudimai, dar vadinami santuokos draudimais, yra oficialus pranešimas apie ketinimą tuoktis. Pagal tradiciją jie vadinami daugelyje krikščionių bažnyčių, įskaitant tas, kurias administruoja Anglijos bažnyčia ir katalikų bažnyčios. Priklausomai nuo tautos, draudimai gali būti naudojami vietoj vestuvių licencijos – spraga, kuria pasinaudoja kai kurios tos pačios lyties poros, ir daugelis bažnyčių reikalauja juos perskaityti prieš rengiant vestuves. Ši praktika kyla iš šimtmečių krikščioniškų tradicijų, o daugeliui pamaldžių porų tai yra svarbi vestuvių proceso dalis.
Kad draudimai tuoktis būtų laikomi galiojančiais, juos reikia perskaityti arba iškviesti per pamaldas tris sekmadienius prieš vestuves jaunųjų parapijos bažnyčioje. Jei vestuvės rengiamos ne nuotakos ar jaunikio parapijoje, jos turi būti skaitomos ir toje bažnyčioje. Laikoma, kad draudimai galioja tris mėnesius po paskutinio svarstymo. Paprastai juose nurodomas ir nuotakos, ir jaunikio vardas bei parapija, taip pat nurodoma, kad asmenys, prieštaraujantys santuokai, apie tuos prieštaravimus turėtų pranešti prieš vestuvių dieną. Draudimus vadinantis religinis pareigūnas taip pat nurodys, kiek kartų jie buvo perskaityti.
Ankstyvojoje bažnyčioje santuokai tarp narių turėjo pritarti ir būsimos poros tėvai, ir pati bažnyčia. Draudimai nurodė oficialų bažnyčios sutikimą santuokai. Jie taip pat buvo naudojami siekiant išnaikinti nelegalias santuokas, pavyzdžiui, sudarytas tarp žmonių, kurie buvo pernelyg artimi giminystės ryšiai arba jau susituokę. Draudimų skaitymo praktika visose atitinkamose parapijose užtikrino, kad kiekvienas, prieštaraujantis santuokai, turės pakankamai galimybių tai padaryti iki tikrosios vestuvių dienos.
Apskritai, tuoktis be draudimų santuoka tampa neteisėta, bet ne negaliojančia. Kai kurios sektos svarstė galimybę atsisakyti santuokos draudimų, siekdamos paskatinti poras tuoktis bažnyčioje, nes šiuolaikinėms poroms šie draudimai kartais atrodo ribojantys. Kiti juos laiko svarbiu žingsniu perėjimo apeigoje, kurią reprezentuoja santuoka, ir reikalauja, kad draudimai būtų perskaityti prieš poroms susituokiant. Poros, esančios ne bažnyčioje, norinčios tuoktis konkrečioje parapijos bažnyčioje ar katedroje, gali būti pareikalautas jas perskaityti, todėl pora turi būtinai apie tai pasiteirauti rengdama vestuves.