Sarasvati, taip pat kartais vadinama Sarasvati, yra viena iš pagrindinių induistų panteono deivių. Ji yra upės, taip pat meno, žinių ir muzikos deivė. Ji turi daug panašumų su graikų Apolono figūra, nors ji yra moteris. Ji žinoma kaip Brahmos, trimurčio dievo kūrėjo, sutuoktinė, o kartu su Parvati ir Lakšmi, Višnu ir Šivos sutuoktiniais, ji sudaro tridevi.
Sakoma, kad Sarasvati fiziškai yra graži deivė, kurios oda balta ir spindi kaip mėnulis. Ji kartais vaizduojama kaip turinti aštuonias rankas, kurių kiekviena ranka laiko savo galios simbolį, viena ranka laiko trišakį, vieną kriauklę, grūstuvą, lanką, strėlę, diską, vieną varpas, o vienas plūgas. Jos kalnas dažniausiai yra povas arba baltoji gulbė. Ji taip pat kartais gali būti rodoma sėdinti ant balto lotoso. Dažnai sakoma, kad Sarasvati yra Vedų, šventų induizmo rašytinių tekstų, motina.
Sarasvatis ilgą laiką buvo siejamas su istorine upe Indijoje – Sarasvati upe, paprastai laikoma šiuolaikine Ghaggar-Hakra upe arba Helmand upe. Iš pradžių Sarasvati buvo vertinama kaip paprasta tos upės apraiška, tačiau ilgainiui ji išaugo į visą savo charakterį induizmo panteone. Sarasvatio upė suvaidino lemiamą vaidmenį vystant Harapos civilizaciją – kultūrą, kuri lėmė seniausius žinomus rašymo pavyzdžius Indijoje. Daugelis žmonių mano, kad būtent tai lėmė, kad vėliau įasmeninta deivė Sarasvati tapo visų žinių deive, nes būtent jos upė išugdė ankstyvą rašytinį žodį.
Kai kuriuose mitų ciklus Sarasvati pristatoma kaip labai aktyvi deivė, ypač su vandeniu susijusiuose reikaluose. Kai kuriose Vritros mito versijose, kuriose dievas Indra nužudo galingą drakoną, sukaupusį pasaulio vandenį, Sarasvati nurodo kaip svarbią pagalbą jo galingame mūšyje. Taip pat kartais sakoma, kad ji buvo deivė, atsakinga už Brahmos sutramdymą, tvarkos įvedimą į pasaulį. Vienas mitas sako, kad jis buvo susižavėjęs deivė Šatarupa, kuri reprezentavo jo sukurtą materialų pasaulį. Sarasvati parodė jam, kaip sutelkti savo energiją ir tapti nusistovėjusiam, ir jis pradėjo kartoti Vedas, užuot geidęs Šatarupos. Ji kartais vadinama visatos bendrakūrėja, padedančia savo draugei Brahmai atlikti jo kūrimo užduotį.
Laikui bėgant Sarasvati vis mažiau buvo siejama su upe, o jos sritis daug aiškiau tapo rašytinio žodžio pasauliu. Sakoma, kad ji išmokė žmogų rašyti, kad jis galėtų rašyti jos dainuojamas išminties dainas, kurios savo ruožtu tapo Vedomis, kurios buvo jos vaikai, ir šventais žmogaus tekstais. Ji yra bibliotekų ir mokyklų, taip pat rašytinio žodžio deivė, o daugelyje Indijos mokyklų jos garbei pastatytos statulos.