Anksčiau pastabos, priskirtos sarkazmui, apimdavo bet kokius karčius ar kandžius komentarus, skirtus ką nors įžeisti ar įžeisti. Visai neseniai sarkastiška kalba buvo apibrėžiama siauriau, kad apimtų tik tuos teiginius, kurių galia remiasi per menku ar ironija. Toks kalbos vartojimas kartais įvardijamas kaip neaiškus kalbėjimas, kai tai, kas sakoma, skiriasi nuo to, kas turima omenyje. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku išmokti atpažinti sarkazmą, tačiau svarbu suprasti tokio tipo kalbą, kad būtų galima laikyti visiškai funkcionaliu kalbos kalbėtoju.
Dauguma laisvai kalbančių žmonių gali naudoti sarkazmą, tačiau ne visi gali nustatyti šio tipo kalbos veikimo mechanizmą. Paprastai sarkazmas veikia nurodant neteisingą dalyką konkrečiu balso tonu, susijusiu su šiuo įrenginiu tam tikra kalba. Norint suprasti, kad pastaba yra sarkastiška, paprastai neužtenka vien pateikti tikrovės neatitinkantį teiginį, o balso tonas, kuriuo išsakoma pastaba, padeda kitiems suprasti, kad į teiginį neverta žiūrėti rimtai.
Paprastai sakoma, kad sarkastiški posakiai veikia per ironiją, tačiau svarbu atskirti ironišką situaciją nuo sarkastiškos pastabos. Sarkastiška kalba priklauso nuo kalbėtojo, tačiau ironiška kalba dažniausiai būna netyčia, todėl sukuriama ironiška situacija. Todėl galima sakyti, kad sarkastiška kalba remiasi ironija dėl humoristinės vertės, bet nesukuria ironiškos situacijos.
Kai kurios kalbos turi specialių būdų, kaip atpažinti sarkastiškas pastabas ir kitas netikras frazes. Taip pat pasiūlyti specialūs skyrybos ženklai sarkastiškam tekstui. Yra daug neoficialių būdų nurodyti, kad tekstas yra sarkastiškas, o tai gali būti naudinga, nes rašytinis tekstas negali turėti jokios intonacijos, kuri padėtų žmonėms atpažinti sarkazmą.
Vaikai sarkazmo dažnai išmoksta natūraliai ir jų nereikia mokyti naudotis šiuo prietaisu, nors tam tikrose situacijose jie gali neteisingai suprasti, kaip reikia suprasti reikšmę. Daugelyje tyrimų įrodyta, kad jaunesni nei penkerių metų vaikai gali suvokti sarkazmą. Tačiau kai kurie žmonės niekada neišmoksta atpažinti sarkastiškų kalbos vartosenų dėl įvairių socialinių situacijų ar kalbos interpretavimo problemų. Pavyzdžiui, dėl autizmo žmogui gali būti labai sunku suprasti, kai žmogus kalbą vartoja ne pažodžiui. Nesugebėjimas atpažinti sarkazmo tam tikrais atvejais taip pat gali rodyti smegenų pažeidimus arba smegenų pažeidimą.