Saugojimo kanalas yra slaptas skaičiavimo kanalas, leidžiantis vienam procesui įrašyti į saugojimo vietą kompiuteryje arba tinkle, o kitam procesui nuskaityti informaciją apie saugojimo vietą kitam procesui. Kaip slaptasis kanalas, saugojimo kanalas turi galimybę perduoti duomenis tarp objektų, kurie kitu atveju būtų atskirti dėl kompiuterio operacinės sistemos saugumo apribojimų. Tai suteikia papildomo programavimo lankstumo, tačiau, kai naudojami nesąžiningai, slapti kanalai gali būti naudojami siekiant sumažinti sistemos saugumą.
Įsivaizduokite saugojimo kanalą kaip du vaikus, kurie per pamoką perduoda užrašus pirmyn ir atgal. Pagal operacinės sistemos – klasės „mokytojo“ – nustatytas taisykles, vaikai neturi kalbėti. Perduodami informaciją vienas kitam už operacinės sistemos ribų, jie sukuria kitaip neleistiną ryšio liniją.
Saugojimo kanalas yra dvipusis ryšys. Taigi, kol vienas procesas perrašo informaciją į standųjį diską ar kitą saugojimo vietą kompiuteryje, kitas procesas pasiekia ir nuskaito informaciją iš to paties saugojimo įrenginio. Šis nuolatinis informacijos perdavimas pirmyn ir atgal programišiams suteikia dar vieną būdą keistis duomenimis kompiuteryje. Tačiau tai yra priemonė atakuoti sistemą, jei programuotojai yra nesąžiningi.
Kadangi kompiuterio operacinė sistema nežino, kokia informacija perduodama per saugojimo kanalą, įsilaužėlis gali išskleisti asmeninius arba neskelbtinus duomenis per šio tipo kanalą. Be to, įsilaužėlis taip pat gali manipuliuoti sistemos duomenimis. Taigi teoriškai, kas nors tokiu būdu griauna sistemą, galėtų susitvarkyti su organizacijos finansiniais įrašais, o vietoje palikti neteisingą „manomą“ informaciją.
Kadangi tai yra slaptojo kanalo tipas, negalima visiškai pašalinti saugojimo kanalo duomenų perdavimo galimybės. Tačiau saugios operacinės sistemos gali stebėti galimą veiklą saugojimo kanaluose naudodamos šablonų atpažinimo įrankius, kad sužinotų, ar neįprasta veikla sistemoje gali būti informacija, judanti saugojimo kanalais. Pagalvokite apie tai kaip klausytis, kaip du žmonės skirtingose kamerose bendrauja beldžiasi į sienas; jei per ilgą laiką pasigirsta tik vienas ar du beldimai, didelė tikimybė, kad tai buvo atsitiktinis veiksmas. Tačiau jei beldimas į sienas girdimas ir reguliariai, ir ritmingai, didelė tikimybė, kad informacija keičiamasi.