Save išsipildanti pranašystė yra teiginys, kuris pakeičia veiksmus ir todėl išsipildo. Pavyzdžiui, žmogus, sakydamas „man tikriausiai bus slogi diena“, gali pakeisti savo veiksmus taip, kad tokia prognozė išsipildytų jo veiksmais. Tai gali būti nesąmoningas gestas. Asmuo, galintis teigiamai pritarti savaime išsipildančiajai pranašystei „Man bus puiki diena“, gali pasielgti taip, kad ši prognozė iš tikrųjų būtų teisinga.
Savaime išsipildanti pranašystė iš tikrųjų buvo ankstesnė nei jos pavadinimas. Ankstyvieji šio termino pavyzdžiai yra graikų mitai apie Edipą. Edipas išpildo orakulo pranašystę, kad jis nužudys savo tėvą ir ves motiną, stengdamasis to išvengti. Tai galima pavadinti savaime išsipildančia pranašyste, nes būtent Edipo veiksmai padaro pranašystę tiesa.
Robertas Mertonas, XX amžiaus sociologas, iš tikrųjų sukūrė terminą. Pagal jo apibrėžimą, 20 m. išleistoje knygoje „Socialinė teorija ir socialinė struktūra“ pranašystė arba spėjimas yra klaidingas, tačiau pasitvirtina dėl žmogaus veiksmų. Šiuolaikine prasme pranašystė neturi nei klaidingos, nei tikros vertės, o yra tik galimybė, kurią tikimybę paverčia nesąmoningi ar sąmoningi žmogaus veiksmai.
Šiuolaikinės savaime išsipildančios pranašystės pavyzdžių literatūroje gausu. Pavyzdžiui, Hario Poterio serijos finalas dabar sukasi apie tai, kad lordas Voldemortas išgirdo dalinę pranašystės, kurią vėliau įgyvendino užpuldamas Harį, versiją. Per ataką, kuri nepavyko, Voldemortas dalį savo galių perdavė Hariui, todėl abu jie buvo lygūs, o rezultatas buvo vienodas, kai jie susiduria vienas su kitu ir kovoja iki mirties.
Nors šiuolaikinė koncepcija atkartoja praeitį, dauguma sutiktų, kad įprastas šio termino vartojimas reiškia požiūrį į būsimus įvykius. Nors žmogaus požiūris nebūtinai gali turėti įtakos didesniems dalykams, tokiems kaip uraganas ar žemės drebėjimo galimybė, jo požiūris gali turėti įtakos smulkesniems dalykams, pavyzdžiui, mūsų santykiams su kitais žmonėmis ir jų reakcijai į mus.
Be to, tokių dalykų kaip „gerai“ ir „blogai“ interpretacijas dažniausiai lemia lūkesčiai. Asmuo, kuriam, pavyzdžiui, bus bloga diena, gali nespėti į autobusą, nes niurzga dėl blogų tos dienos ženklų. Darbe jis gali atrodyti neigiamas arba prislėgtas, o tai gali paskatinti bjaurius bendradarbių atsakymus. Dienai pablogėjus, žmogus gali grįžti namo į muštynes su vaikais, nepagamintą vakarienę ar muštynes su sutuoktiniu. Visi dalykai bus interpretuojami neigiamai.
Ir priešingai, žmogus, kuriam bus gera diena, gali nespėti į autobusą, bet tada gauti draugo pavėžėjimą, kurio metu vyksta naudingas pokalbis. Net jei bendradarbis atrodo bjaurus, asmuo gali susitarti dėl situacijos, kad priimtų sveiką sprendimą. Jei vaikai mušiasi namuose, tai gali būti proga panaudoti tėvystės įgūdžius, o nevirta vakarienė – galimybę gauti mėgstamos picos. Teigiamas termino aiškinimas leidžia keisti įvykių interpretaciją.
Teigiamo požiūrio supratimas ir savaime išsipildančios pranašystės dabar ypač padeda susidoroti su ilgalaikėmis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip nerimo sutrikimas ar lėtinis skausmas. Kognityviniai elgesio tyrimai parodė, kad ligos eigos suvokimas ir numatymas turi įtakos ligos patyrimui. Kognityvinė elgesio terapija sutelkia dėmesį į mokymąsi keisti suvokimą, siekiant sumažinti lėtinį skausmą arba tokius įvykius kaip panikos priepuoliai. Tokiu būdu koncepcijos supratimas paskatino didesnę sėkmę gydant sunkias ligas.