Savęs žalojimas yra patologija, kai kas nors sąmoningai kenkia sau, bet ne ketindamas nusižudyti. Ši patologija yra įvairių formų, todėl svarbu atskirti savęs žalojimą nuo savižudiško elgesio ir kultūriškai ar meniškai tinkamos veiklos, tokios kaip iniciacijos ritualai ar tatuiruotės. Moterys kenkia sau maždaug keturis kartus dažniau nei vyrai, o savęs žalojimas yra labai dažnas tarp jaunų žmonių, tačiau toks elgesys gali pasireikšti bet kokio amžiaus.
Toks elgesys paprastai atsiranda reaguojant į stresą, traumą ar depresiją. Žmonės kenkia sau, siekdami susidoroti su situacijomis, kurių nejaučia jokios kontrolės, ir dažnai savo veiklai pasirenka paslėptas kūno vietas, kad nebūtų aptiktas savęs sužalojimas. Kai kuriais atvejais sužalojimai gali būti akivaizdesni, tokiu atveju savęs žalojimas gali būti vertinamas kaip pagalbos šauksmas, o savęs žalojimas taip pat gali išsivystyti į rimtesnį savižudišką elgesį, todėl tai kelia nerimą.
Yra daugybė savęs žalojimo formų. Pavyzdžiui, žmonės gali nusipjauti ar susideginti arba nusispjauti į plaukus, odą ir nagus. Kai kurie žmonės tyčia nuryja nuodų, elgiasi labai pavojingai arba bando susižaloti, mesdami žemyn laiptais arba susimušdami sunkiais daiktais. Elgesys dažnai yra slaptas, o sužalojimai gali būti atmesti kaip „nelaimingi atsitikimai“, jei tiriamasis yra apklausiamas.
Kai savęs žalojimas tampa lėtinis, jis vadinamas pasikartojančiu savęs sužalojimu (RSI). Esant tokiai situacijai, pacientas dažnai nekontroliuoja savęs žalojimo, bet jaučia prievartą save žalojantį elgesį. Tai gali būti ne tik psichologiškai žalinga, bet ir fiziškai žalinga; savęs žalojimas gali sukelti infekcijas ir įvairias kitas sveikatos problemas.
Pacientai, kurie taip elgiasi, gali būti gydomi labai įvairiais būdais. Kaip ir esant kitoms psichologinėms sąlygoms, svarbu įsikišti tokiu būdu, kuris būtų palaikomas ir nekaltinamas. Gali būti skiriami vaistai nuo depresijos, kad padėtų pacientui susidoroti su stresu, tačiau taip pat labai rekomenduojama pokalbių terapija. Kai kuriems pacientams taip pat naudinga įtemptesnė terapija, skirta pakeisti pagrindinius jų elgesio modelius, o žmonės gali naudoti tokius triukus kaip naudingesnio elgesio skatinimas kaip alternatyva savęs žalojimui arba naudoti „bičiulių sistemą“, kad užtikrintų, jog pacientas visada draugui, kuriam gali paskambinti, kai jis ar ji nori susižaloti.