Savipagalbos testas yra popierinis arba kompiuterinis savęs vertinimo viktorina, susijusi su tam tikra problema ar liga. Asmuo atsako į testo klausimus, kad nustatytų, ar tikėtina, kad jis ar ji turi sutrikimą ar būklę. Savipagalbos testai neturėtų būti naudojami kaip diagnostikos priemonė, o padėti asmenims atpažinti ligos požymius ar simptomus, kad jie galėtų ieškoti profesionalaus įvertinimo. Yra daug įvairių savipagalbos testų, skirtų įvairioms psichinėms, emocinėms ir fizinėms sąlygoms.
Pavyzdžiui, savęs vertinimo viktorina, skirta nustatyti, ar asmuo gali sirgti Parkinsono liga, gali paklausti testuotojo, ar jis patyrė tam tikrų simptomų, tokių kaip nevalingas judesys ar drebulys. Nors vienas savęs testas dėl Parkinsono ligos gali paprašyti asmens įvertinti bet kokių simptomų sunkumą skalėje nuo 1 iki 5, kitas gali būti sudarytas tik pagal atsakymus „taip“ ir „ne“. Savęs testai baigiasi nurodant viktorinos dalyviui, kaip „įvertinti“ rezultatus.
Sveikatos įsivertinimo rezultatų sekcija paprastai apima skirtingus skaitinius diapazonus, jei balų sistema pagrįsta tam tikru balų skaičiumi už atsakymą. Pavyzdžiui, jei savipagalbos testas pavadinimu „Koks tu emocingas? prašo viktorinos dalyvio suskaičiuoti vieną tašką už kiekvieną atsakymą „taip“ ir du taškus už kiekvieną „ne“, gautas skaičius pateks į galimų rezultatų balų diapazoną. Priklausomai nuo tikslaus naudojamo balų nustatymo metodo, rezultatai gali rodyti, kad tie, kurie yra žemiausio diapazono, apskritai yra mažiau emocingi nei žmonės, surinkę vidutinius ir aukštus balus. Tada bus šiek tiek informacijos apie tai, ką gali reikšti balas, darant apibendrinimus apie asmenis tame rezultatų diapazone.
Kadangi savipagalbos testai yra skirti plačiajai auditorijai, jie reiškia tik bendrus galimos būklės rodiklius. Daugelis žmonių nustemba, kai pastebi, kad jie turi tam tikros būklės ar ligos simptomų. Tai yra pagrindinis savipagalbos testo tikslas – apšviesti žmones, kurie gali turėti sveikatos problemų, kad jie galėtų ieškoti profesionalių patarimų ir tinkamos diagnozės. Kaip ir atliekant bet kokią viktoriną ar neoficialų savęs vertinimą, šie testai nėra patikimi ir asmuo, sergantis liga ar būkle, gali būti nenurodytas kaip toks, arba rezultatai gali reikšti, kad liga yra klaidinga. Štai kodėl dažnai rekomenduojama atlikti skirtingus savipagalbos testus ta pačia tema.