Savireguliacijos teorija (SRT) yra asmens sveikatos stebėjimo sistema, kurią gali sudaryti keli etapai, nors kai kurie mano, kad yra tik trys etapai. Apskritai, yra mintis, kad pacientas laikysis gydytojo patarimų tik tuo atveju, jei pacientas reguliuos savo elgesį arba nuspręs taip elgtis. SRT yra glaudžiai susijęs su savigarba ir kontrolės iliuzija.
Savireguliacijos teorija yra sveikatos priežiūros valdymo koncepcija, kurioje teigiama, kad pacientas turi investuoti į savo sveikatos gerinimą, kad tai iš tikrųjų padarytų. Gydytojai gali padėti pacientams suprasti jų turimą problemą ir išmokyti pacientus įveikimo ir problemų sprendimo įgūdžių, reikalingų sveikatos problemoms spręsti. Tačiau pacientas gali kontroliuoti savo sveikatą ir yra motyvuotas, o ne gydytojo. Idėja yra ta, kad turint šią kontrolę pacientas pagerės labiau nei tuo atveju, jei jis jaustųsi taip, lyg nekontroliuotų.
Yra savireguliacijos teorijos etapai. Pirmajame etape pacientas stebi savo elgesį. Antrasis etapas reikalauja, kad pacientas patikrintų, kaip jo elgesys veikia jo sveikatą. Trečiajame etape keičiamas asmeninis elgesys, jei nepasiektas norimas efektas. Ketvirtasis etapas gali būti tolesnis elgesys, padedantis pasiekti norimą efektą.
Daugelis žmonių mano, kad savireguliacijos teorijoje yra trys paprasti žingsniai. Pirmasis yra savęs stebėjimas, kurio metu žmogus žiūri į save ir stebi savo elgesį. Teismo sprendimas yra antrasis žingsnis, kurio metu žmogus lygina save su kitais arba su standartu, kuris laikomas idealiu. Savarankiškas atsakas yra trečiasis žingsnis, kai žmogus apdovanoja arba baudžia save fiziniu objektu, jausmu ar rezultatu, pavyzdžiui, laimėdamas prizą. Bausmės, kurios paprastai atsiranda, kai žmogus negali atitikti sau nustatytų standartų, gali sukelti žemą savigarbą, o apdovanojimai, skiriami už standartų įvykdymą, gerina savigarbą.
Kontrolės iliuzija gali atlikti svarbų vaidmenį savireguliacijos teorijoje. Žmonės nori kontroliuoti savo gyvenimą. Kai įvyksta įvykiai, sukeliantys chaosą, stresą ar netikrumą žmogaus gyvenime, jis bandys vėl perimti kontrolę. Jei žmogus nesugeba susigrąžinti kontrolės, jis kreipsis į metodus, kurie tarsi padeda kontroliuoti savo gyvenimą. Tai dažnai yra pabėgimo elgesys, pavyzdžiui, narkotikų ar alkoholio vartojimas.