Schemų terapija arba į schemas orientuota kognityvinė terapija yra psichoterapijos arba pokalbių terapijos rūšis, susijusi su kognityvine elgesio terapija. Jis dažnai vartojamas gydyti pacientus, turinčius asmenybės sutrikimų arba daugybę rimtų psichikos sveikatos problemų, kurias istoriškai buvo sunku gydyti, taip pat pacientus, kuriems kitos terapijos rūšys buvo neveiksmingos. Šis gydymo būdas yra struktūrizuotas ir direktyvus, ir istoriškai daugeliui pacientų davė gerų rezultatų.
Schemų ir ypač ankstyvų netinkamai prisitaikančių schemų samprata yra pagrindinė schemų terapijos dalis. Schemos yra giliai įsišakniję mąstymo ir įsitikinimų modeliai, kurie gali rimtai sutrikdyti žmogaus gyvenimą, jei jie yra neigiami. Juos labai sunku pakeisti ar net atpažinti, nes jie persmelkia paciento gyvenimą įvairiose srityse ir sudaro paciento požiūrio į save ir gyvenimą pagrindą. Dažniausiai jos kuriamos vaikystėje, tokiu atveju jos vadinamos ankstyvosiomis netinkamo prisitaikymo schemomis, nors jas galima sukurti ir vėliau.
Schemų teorijoje šie mąstymo modeliai yra priežastis, dėl kurios kai kurie žmonės laikosi pasikartojančių, destruktyvių ir netinkamai prisitaikančių elgesio modelių su savimi ir savo santykiuose su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, pacientas, turintis schemą apie nesėkmę, gali manyti, kad jam nepavyks darbe, romantiškuose santykiuose ir kaip tėvui, o nesėkmė yra neišvengiama ir nusipelno. Pagal schemos teoriją žmonės tai sprendžia trimis būdais: pasiduoda jai ir priima ją palaikančias situacijas, vengia susidurti su su tuo susijusiomis situacijomis arba per daug kompensuoja tai, dažnai priešiškumu.
Taikydami schemų terapiją, terapeutas ir pacientas stengiasi nustatyti ir pakeisti netinkamai prisitaikančias paciento schemas. Yra trys schemos terapijos etapai: įvertinimas, sąmoningumas ir elgesio pokyčiai. Pirmiausia pacientai atranda savo schemas klausimynais ir tiriamuoju pokalbiu, tada išmoksta atpažinti kasdieniame gyvenime pasitaikančius atvejus ir pamatyti, kaip šios problemos juos paveikia. Galiausiai jie išmoksta keisti schemą ir ugdo teigiamus įveikos įgūdžius bei požiūrį.
Skirtingai nuo trumpalaikio gydymo, kuris sprendžia vieną elgesio problemą arba padeda pacientui atsigauti po psichikos sveikatos krizės, schemos terapija skirta žmonėms, kurie visą gyvenimą patyrė sunkumų. Schemų terapija yra struktūrizuota terapijos rūšis, kai pacientas ir terapeutas sąveikauja ir atlieka tam tikrus veiksmus, kurie parodo paciento pažangą siekiant įveikti neigiamus modelius. Tai skiriasi nuo kitų terapijos rūšių, tokių kaip psichoanalizė, kai terapeutas dažniausiai yra pasyvus klausytojas.