Scimitar sindromas yra įgimta širdies yda, kuriai būdingas neįprastas plaučių venų išsidėstymas. Pacientams, sergantiems šia liga, viena ar daugiau plaučių venų iš dešiniojo plaučio nuteka į širdies pusę, kuri paprastai surenka deguonies prisotintą kraują iš organizmo, kad jį būtų galima nustumti į plaučius. Dėl to širdis dirba sunkiau nei įprastai, todėl gali padidėti širdis ir atsirasti kitų medicininių problemų.
Scimitarinio sindromo sunkumas labai skiriasi. Kai kurie žmonės ja serga ir visiškai nežino, arba jiems tai diagnozuota, tačiau gydytojas nustato, kad pasekmės yra tokios nedidelės, kad nereikia imtis jokių veiksmų. Kitais atvejais defektas sukelia sveikatos problemų arba kelia pavojų širdžiai, tokiu atveju problemai spręsti gali būti rekomenduojama operacija. Ši būklė taip pat žinoma kaip dalinis plaučių venolobaro sindromas.
Paciento, sergančio plaučių venolobaro sindromu, venos turi išskirtinę išvaizdą, kai į jas žiūrima rentgeno spinduliuote, primenančios Artimųjų Rytų ginklą, žinomą kaip pjaustyklė ir paaiškinantis terminą „scimitar sindromas“. Paciento plaučių venos gali visiškai arba iš dalies nutekėti į neteisingą širdies pusę, o kartais širdis yra dešinėje, o ne kairėje krūtinės pusėje. Pažeistos plaučių ir plaučių venos paprastai būna mažesnės nei įprastai, dar vienas radinys, kuris bus matomas rentgeno spinduliuote.
Šis retas širdies defektas paprastai diagnozuojamas, kai atrodo, kad kam nors yra širdies problemų, o gydytojas nurodo medicininio vaizdo tyrimą, kad sužinotų, kas vyksta širdyje. Širdies sutrikimų požymiai gali būti nereguliarus širdies plakimas, silpnumas, galvos svaigimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir krūtinės skausmas. Naudodamas rentgeno spinduliuotę, gydytojas gali atpažinti signalinį „scimitarinį ženklą“, rodantį šio defekto buvimą, ir nustatyti jo sunkumą pagal anatominius pokyčius, kuriuos galima pastebėti krūtinėje.
Atrodo, kad kai kurie paveldimi veiksniai yra susiję su scimitar sindromu. Šeimose, turinčiose šį apsigimimą, vaikai dažniau gimsta su juo. Kitais atvejais jis atsiranda spontaniškai, be aiškios žinomos būklės istorijos. Svarbu nepamiršti, kad nežinoma šeimos istorija nėra tas pats, kas šeimos istorijos nebuvimas. Kažkas iš šeimos gali sirgti karščiavimo sindromu, bet toks lengvas atvejis, kad jis niekada nebuvo nustatytas.