Jūros stulpas yra uolos stulpas, esantis vandenyje netoli pakrantės. Jūros kaminai yra paplitę daugelyje pasaulio pakrančių, o kai kurie netgi tapo gana žinomi. Kaip ir kitos pakrantėse esančios ypatybės, jūros krūvos taip pat nuolat keičiasi – nuolat atsiranda naujų, o senosios išnyksta. Buvo žinoma, kad kai kurios jūros kaminai išnyko į labai neįprastus ir įspūdingus darinius, todėl jie tapo populiariais fotografų ir dailininkų objektais.
Jūros stulpas susidaro dėl natūralios pakrantės pakraščių erozijos. Paprastai vandenynas pirmiausiai išpjauna skylutę per galulaukes, sukurdamas arką, kuri laikui bėgant lėtai plečiasi irdama. Galiausiai arka griūva, vienoje pusėje paliekant jūros krūvą, o kitoje – galulaukę. Atskirtas nuo kranto, jūros stulpas pamažu pradės irti, galiausiai ištirps į vandenį arba sugrius.
Iš esmės jūros stulpas yra tarsi labai maža sala, o kai kuriais atvejais jūros kaminai iš tikrųjų prasidėjo kaip salos, kurios buvo susidėvėjusios. Daugelis migruojančių paukščių lizdams ir prieglaudai naudojasi jūros rietuvėmis, nes vertina jų izoliaciją ir santykinį saugumą. Jūros kaminai taip pat yra populiarūs tarp uolų alpinistų, nes daugelis tokių kaminai kelia įdomių ir smagių laipiojimo iššūkių.
Jūros stulpų pasiskirstymas vietovėje skiriasi, tai priklauso nuo uolienų, iš kurių susidaro kyšulys, aplinkos oro sąlygų ir vyraujančių vandens srovių. Kai kuriais atvejais vietovė gali būti nusėta jūros rietuvių, pagamintų iš labai kieto akmens, o kitais atvejais kranto linijoje yra tik keli krūvos, sudarytos iš minkštų, trupinių medžiagų, tokių kaip kalkakmenis ir smiltainis. Kadangi daugelis iškyšulių susidaro iš buvusio vandenyno dugno, kai kurios jūros kaminai taip pat atskleidžia įdomių iškasenų liekanų, kai jie erozuoja.
Kai esate šalia jūros kaminų, patartina būti atsargiems. Gali būti, kad rietuvės netikėtai subyrės, o tai gali pakenkti kiekvienam, kas atsitiktų šalia stovinčiam ar plaukiojančiam valtimi. Lipant ant jūros rietuvių vertėtų saugotis minkštų, trupančių uolų, kurios gali pasiduoti alpinisto svoriui, ir vengti ypač siaurų, smailėjančių jūros rietuvių, nes jos gali būti labai trapios. Be to, kadangi jūrines rietuves paukščiai naudoja kaip lizdus, apsaugos agentūros, siekdamos apsaugoti paukščius, gali apriboti prieigą prie rietuvių.