Sedum, arba stonecrop, yra Crassulaceae šeimos lapinių sultingų augalų gentis. Yra daugiau nei 400 rūšių, kurias sudaro vienmetės žolelės, šliaužiančios žolės ir krūmai. Šios genties augalai yra populiarūs soduose kaip žemės danga dėl savo atsparumo ir patrauklios išvaizdos. Dauguma jų turi penkių žiedlapių žiedus ir yra žalios, raudonos, rožinės, auksinės ir geltonos spalvos.
Nors sedumas dažniausiai auginamas kaip žemės danga, kai kurios veislės yra populiarios kambariniai augalai. Tai yra Sedum morganum arba asilo uodega, šviesiai žalias sukulentas su ryškiai rausvais žiedais, ir Sedum rubrotinctum, dar vadinamas želė pupelių augalu, kurio lapai yra apvalūs, žali ir raudoni. Šiuos kambarinius augalus gana lengva prižiūrėti, o dauguma jų gali būti auginami iš auginių. Jie yra jautrūs perlaistyti, ypač mėnesiais, kai jie yra ramybės būsenoje.
Kaip ir visi sukulentai, dumbliniai augalai kaupia vandenį savo lapuose, todėl jie atrodo patinę, mėsingi. Dauguma veislių yra kilę iš sausų vietovių, o kai kurioms reikia šilumos ir jos netoleruoja šalčio, kitos yra atsparios šalčiui, tačiau neveikia karštyje. Visi tipai yra atsparūs ir nereikalauja priežiūros, todėl dėl šios kokybės jie yra populiarūs nepatyrusiems sodininkams ir kaip didelių plotų danga. Jie taip pat kartais labiau mėgstami, o ne žolė kaip apželdinti stogai – pastatų stogai, kurie visiškai padengti augalija. Sedum lineare arba adatinė stonecrop, rūšis, kilusi iš Rytų Azijos, buvo pasiūlyta apželdinti stogus Šanchajuje, Kinijoje.
Viena veislė – Sedum reflexum – Europoje naudojama kaip salotų žalumynai. Jis yra rūgštaus, sutraukiančio skonio ir paprastai vadinamas prickmadam, stone orpine arba kreiva geltona stonecrop. Kita veislė, Sedum acre arba biting stonecrop, yra aštraus ir aštraus skonio bei šiek tiek toksiška. Istoriškai jis buvo naudojamas persileidimui sukelti ir epilepsijai bei odos ligoms gydyti. Per daug valgant gali atsirasti mėšlungis, sudirginti gleivinės ar paralyžius.