Segmentuota rinka yra rinka, kuri tam tikru būdu yra izoliuota nuo kitų rinkų. Izoliacija gali būti visiška arba dalinė ir šiek tiek skysta. Segmentuotos rinkos kūrimo procesas gali būti apgalvota rinkodaros strategija, skirta maksimaliai padidinti informacijos srautą ir generuoti pardavimus antrinėje ar nišinėje rinkoje arba atsirasti dėl nenumatytų rinkos netobulumų.
Kai rinka yra tyčia suskirstyta į segmentus, priežastis paprastai yra susijusi su įmonės pasirinkimo krypties nustatymu, kurdama, gamindama ir galutinai parduodant savo produktų liniją. Išskaidžius arba suskaidžius didesnę rinką į mažesnę ir lengviau valdomą potencialių klientų grupę, lengviau sukurti produktus, kurie pritrauktų tą vartotojų grupę. Proceso metu tie, kurie sudaro segmentuotą rinką, yra šiek tiek atskirti nuo konkurencijos ir išlieka lojalūs dėl tokių veiksnių kaip prekės ženklo atpažinimas, kokybė ir kaina.
Sąmoningai segmentuota rinka taip pat turi pranašumą, nes geriau išnaudoja ribotus rinkodaros išteklius. Daugiau dėmesio skiriant šiai unikaliai rinkai, o ne masinei rinkai, lengviau nustatyti, kaip geriausiai panaudoti turimus išteklius, kad pasiektų numatytą klientų bazę ir taip padidintų pardavimų ir pajamų potencialą. Mažos įmonės kartais naudoja šį modelį, kai produktų linija yra svarbi tik tam tikrų tipų vartotojams, tačiau didelės korporacijos, kurios nori įsiveržti į naujas rinkas anksčiau nei jų konkurentai, kartais taikys tą pačią strategiją kurdamos ir pateikdamos naują produktą.
Kai segmentuotos rinkos buvimas nėra pagrįstas apgalvotais pasirinkimais, rezultatas gali būti šiek tiek mažiau naudingas. Sutrinka gebėjimas užmegzti funkcionalų gamintojų ir vartotojų bendravimo lygį, o tai savo ruožtu lemia mažiau efektyvų darbo, kapitalo ir kitų išteklių naudojimą. Tokio tipo rinkos netobulumai turi būti nustatyti ir rasti sprendimai, kol situacija gali tapti tikra galimybe visiems dalyvaujantiems.
Segmentuotos rinkos idėja taip pat randama su investavimo galimybėmis. Požiūris, žinomas kaip segmentuotos rinkos hipotezė, teigia, kad neįmanoma pakeisti konkrečių priemonių tų, kurių sąlygos skiriasi. Klasikinis pavyzdys yra susijęs su ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis investicijomis. Jei investuotojas nori, kad investicinis portfelis būtų šiek tiek likvidus, tuomet geresnis pasirinkimas būtų sutelkti dėmesį į trumpalaikes galimybes, kurios atneš grąžą greičiau nei per metus. Būtų išvengta ilgalaikių investicijų, kurios gali užtrukti ilgiau nei metus, kad atneštų pageidaujamą grąžą, nes tų galimybių sąlygos skiriasi nuo trumpalaikių investicijų, todėl neduoda norimo rezultato.