Kaip akademinė disciplina, šeimos ekonomika žvelgia į elgesį ir struktūras šeimose iš ekonominės perspektyvos. Šeimos ekonomika taip pat apima praktiškesnius kasdienius šeimos finansus, tokius kaip išlaidos, uždarbis, investavimas, taupymas ir būstas. Šeimos ekonomikos srityje dirba socialiniai darbuotojai, universitetų pratęsimo agentai ir finansų treneriai. Kiti, dirbantys su teoriniais aspektais, yra ekonomistai, konsultantai, universitetų profesoriai ir kiti mokslininkai.
Ekonomistai šeimas kaip ekonominius vienetus pradėjo analizuoti nuo šeštojo dešimtmečio. Šeimos pradėtos tirti kaip ekonominiai vienetai didesnėje ekonominės veiklos sistemoje. Tai buvo mikroekonomikos teorijos pratęsimas, o žmonės, kurie specializuojasi šioje analizėje, vadinami šeimos ekonomistais. Pagrindinis šeimos ekonomikos, kaip studijų krypties, tikslas – kurti teorijas ir viešąją politiką, gerinančią šeimų gerovę.
Šeimos ekonomikos studijos nėra vien piniginių pajamų ir nutekėjimo klausimas. Tai taip pat apima tokius veiksnius kaip vaisingumas, darbo pasidalijimas, namų ūkyje vykstančios derybos, žmogiškasis kapitalas, skyrybos ir kartų mobilumas. Kyla susirūpinimas dėl to, kaip šeimos struktūros kuriamos arba išlaikomos būtent dėl ekonominių priežasčių. Tai apima tokias praktikas kaip vaikų skaičiaus didinimas siekiant padidinti namų ūkio pajamas ir hipergamija, kuri reiškia aukštesnės ekonominės padėties santuokos partnerių paiešką. Šeimos ekonomika taip pat apima tyrimą, kaip šeimos veikia rinkos jėgas ir yra jų veikiamos.
Taip pat svarbūs socialiniai veiksniai, yra keletas disciplinų, su kuriomis šeimos ekonomika yra susijusi. Sociologinis šeimų tyrimas dažnai sutelkiamas į ekonomines problemas, ypač atsižvelgiant į tam tikrą socialinį kontekstą ar reiškinį. Demografija, ypač demografinė ekonomika, nagrinėja įvairias šeimų grupes kaip ekonomikos veikėjus. Pavyzdžiui, paaugliai, moterys ar pagyvenę žmonės gali būti tiriami dėl jų ekonominio vaidmens šeimose. Mityba, antropologija, psichologija, visuomenės sveikata ir švietimas yra kitos sritys, kurios sutampa su šeimos ekonomika.
Antrasis šeimos ekonomikos aspektas labiau susijęs su asmeniniais finansais ir finansiniu raštingumu. Tai paprastai apima švietimą ir planavimą, o tai gali apimti pagalbą žmonėms apskaičiuoti finansinę riziką ir naudą, susijusią su būsto nuosavybe arba vaiko auginimo išlaidas. Švietimas ir įgūdžių ugdymas, padedantis atskiroms šeimoms įgyti arba išlaikyti finansinį stabilumą, yra įprastas dalykas. Mokymo programos ir konsultacijos yra skirtos padėti šeimoms spręsti tokias problemas kaip sąskaitų tvarkymas, draudimo pirkimas, kredito naudojimas ir taupymas mokslui ar pensijai. Turto kūrimas ir išlaikymas taip pat yra šeimos ekonomikos rūpestis, o investavimas dažniausiai yra svarbus dėmesys.