Sąvoka „šeimos raštingumas“ reiškia daugybę laisvai susijusių, į šeimą orientuotų požiūrių, skatinančių šeimos narių raštingumą. Dalijamasi mokymosi veikla, kuri naudinga skaitytojams visuose ugdymo ar vystymosi lygiuose, o vykstantys dialogai padeda formuoti ir motyvuoti mokymąsi šeimoje. Šeimos raštingumo ugdymo programose vaikai patiria aktyvų tėvų įsitraukimą ir yra to įkvėpti. Tėvai mokomi įvairių būdų, kaip vyksta raštingumo ugdymas, ir yra skatinami dirbti su savo šeimos nariais, kad sukurtų programą, atitinkančią unikalius visų dalyvių poreikius ir interesus.
Šeimos raštingumas gilina kalbos, skaitymo ir supratimo įgūdžius siūlydamas problemų sprendimo būdus, pvz., atsižvelgiant į kontekstą susidūrus su nepažįstamu žodžiu arba prisimindamas žodžius su panašiais priešdėliais, galūnėmis ar šaknimis. Nors šeimos raštingumo projektuose tėvai aktyviai dalyvauja ugdant savo vaikų raštingumą, svarbu pažymėti, kad šis dalyvavimas yra abipusis. Vaikai taip pat dalyvauja savo tėvų mokymosi procesuose.
Abipusis mokymasis yra daugumos šių programų esmė. Vaikai išmoksta pamoką, kuri jiems pasitarnaus visą gyvenimą; yra tiek daug mokymosi būdų, kiek yra besimokančiųjų. Panašiai tėvai mokosi iš savo vaikų, kad nėra tinkamo būdo mokytis. Įvairių įgūdžių pritaikymas arba tų, kurie neveikia konkrečioje situacijoje, yra priimtinos priemonės tikslui pasiekti.
Šie metodai buvo sėkmingai taikomi šeimose, kuriose anglų kalba nėra gimtoji, taip pat tose, kuriose tikrai reikia tvirtų pagrindinių skaitymo įgūdžių pagrindų. Ryšys, užsimezgantis tarp įvairaus amžiaus šeimyninių besimokančiųjų – nuo jauniausių skaitytojų iki senelių, išsilieja į kitas jų gyvenimo sritis. Sklandaus skaitymo tikslas tampa tikrai svarbus tik tada, kai jis susijęs su individualiu besimokančiųjų gyvenimu; dalijimasis savo motyvacija, nusivylimu ir jauduliu mokymosi proceso metu sukuria ne tik intelektualinį, bet ir emocinį ryšį.
Galimybės tobulinti šeimos raštingumo programas apima pasakojimą žodžiu, istorijų rašymą ir bendrą skaitymą. Kiti metodai apima vaizduotę skatinančias žaidimų grupes, kuriose vaikai ir suaugusieji paeiliui vadovauja žaidimui naudodami žodinius raginimus. Dar viena technika apima savarankiškus skaitymo laikotarpius, po kurių įvairaus amžiaus skaitytojai dalijasi mintimis apie ką tik perskaitytą medžiagą.
Kai kurios šeimos, dalyvavusios raštingumo programose, naudoja įgūdžius ir metodus, kuriuos įvaldė, dokumentuodami ankstesnį mokymąsi šeimos žurnale ar laikraštyje. Savo ruožtu šie dokumentai padeda motyvuoti ir formuoti būsimą mokymąsi, kuris vėliau taip pat dokumentuojamas. Šie parašyti kūriniai gali tapti labai svarbiais šeimos artefaktais, kurie laikui bėgant branginami, kai jaunesni mokiniai suauga ir sukuria savo šeimas.