Šeimos sisteminė terapija yra požiūris į psichoterapiją, kai į gydymą įtraukiama visa šeima, nesvarbu, ar problema, dėl kurios kažkas buvo pradėtas psichoterapija, yra vertinama kaip individuali, ar šeimos problema. Šeimos sisteminė terapija, dar žinoma kaip šeimos terapija, plačiai naudojama visame pasaulyje, ir yra daugybė šios terapijos metodų: nuo klasikinio psichoterapinio požiūrio iki dvasinės terapijos, integruojančios religinius įsitikinimus, pavyzdžiui, krikščioniškoji šeimos terapija.
Šeimos sisteminės terapijos idėja yra ta, kad žmonės neatsiranda vakuume ir kad individų gydymas neatsižvelgiant į jų aplinką ilgainiui nebus naudingas. Įtraukdamas visą šeimą, terapeutas gali suprasti kliento gyvenimo dinamiką, pažvelgti į šeimos narių santykius, šeimos požiūrį ir šeimos narių tarpusavio bendravimo būdą. Naudodamasis šia informacija, terapeutas gali dirbti su klientu ar klientais, siekdamas išspręsti psichologines problemas.
Kai kurie šeimos sistemų terapeutai daugiausia dėmesio skiria branduolinės šeimos gydymui, bendravimui su tėvais ir vaikais. Kiti turi platesnį požiūrį į „šeimą“ ir gali apimti kitus šeimos narius bei artimus draugus, kurie yra tarsi šeimos nariai, net jei jie nėra giminingi. Šeimos sistemų terapija taip pat gali būti naudojama netradicinėse šeimose, porose ar sudėtingesnius emocinius santykius turinčiais žmonėmis.
Šeimos sistemų terapeutas paprastai susitinka su asmenimis ir grupe skirtingu laiku. Individualūs susitikimai leidžia terapeutui susisiekti su kiekvienu šeimos grupės ar santykių nariu, sužinoti apie konkrečias problemas ir nustatyti susirūpinimą keliančias sritis. Grupiniai susitikimai suteikia galimybę surengti mediuotą diskusiją, pamatyti darbo dinamiką ir nagrinėti individualioje terapijoje iškeltas temas. Kai kurie terapeutai gali apsilankyti namuose, kad pamatytų šeimos dinamiką darbe natūralioje aplinkoje, o kiti nori laikytis biuro, išlaikydami daugiau profesinių ribų.
Nors žmonės gali manyti, kad neramus jaunimas yra akivaizdus šeimos sistemų terapijos taikymas, ši terapija taip pat gali padėti sprendžiant kitokias psichologines problemas, kurios gali kilti asmenims ir šeimose. Jis taip pat gali būti integruotas su kitomis terapijos rūšimis. Pavyzdžiui, jei kas nors šeimoje turi valgymo sutrikimų, šeimos sisteminė terapija gali išmokyti šeimos narius, kaip padėti, ir ištirti šeimos dinamiką, kuri galėjo turėti įtakos valgymo sutrikimui, o valgymo sutrikęs šeimos narys gauna medicininį gydymą. Šeimos sistemų terapija gali būti naudojama siekiant įveikti emocinę įtampą tarp porų, padėti šeimoms prisitaikyti prie naujų narių ar nario praradimo ir padėti visai šeimoms emociškai augti.