Seismologija yra seisminių bangų, kurios taip pat gali būti vadinamos smūgiinėmis bangomis, tyrimas. Seisminė banga yra energija, kuri juda per Žemę dėl žemės drebėjimo. Seismologija yra geofizikos šaka. Ši mokslo šaka gali būti naudinga teikiant informaciją apie žemės drebėjimus, Žemės sandarą ir veiklą, vykstančią vidiniuose Žemės sluoksniuose.
Mokslininkai, studijuojantys seismologijos srityje, vadinami seismologais. Paprastai jiems rūpi sužinoti apie žemės drebėjimus ir jų poveikį Žemei. Tyrinėdami dabartinį seisminį aktyvumą ir ankstesnį seisminį aktyvumą, daugelis tikisi, kad sugebės numatyti ir galbūt net suvaldyti būsimus žemės drebėjimus.
Kai kurias seismines bangas gali pajusti žmonės Žemės paviršiuje, o kai kurių – ne. Tie, kuriuos galima pajusti, dažnai sukelia žalą, o kartais ir mirtį. Seismologai savo darbe naudoja specialius instrumentus, vadinamus seismografais. Šios mašinos fiksuoja seismines bangas. Paprastai jie gali aptikti ir sustiprinti menkiausius žemės judesius.
Seismologijos studijos paprastai apima dviejų tipų smūgines bangas. Yra stūmimo bangos, dar žinomos kaip P bangos, kurios atsiranda, kai vidinė Žemės struktūra juda į priekį. Tada atsiranda sukimo bangos, dažnai vadinamos S bangomis, kurios atsiranda dalelėms pasisukus tarp slankiojančių vidinių konstrukcijų. Pasiekę tokias charakteristikas kaip šių bangų laikas ir greitis, seismologai gali gauti vertingos informacijos, tokios kaip žemės drebėjimo atstumas ar stiprumas.
Seismologijai priskiriama daug svarbių dalykų, kuriuos žmonės šiuo metu žino apie Žemę, atskleidimas. Pavyzdžiui, yra vietovių, kurios laikomos žemės drebėjimų centrais, kur, kaip manoma, vyksta žemės drebėjimai. Manoma, kad visi jie buvo tiksliai identifikuoti ir suplanuoti.
Buvo sukurtos stiprios teorijos, pavyzdžiui, apie plokščių tektoniką. Plokštės tektonikos teorija teigia, kad Žemės pluta susideda iš daugybės didelių ir mažų plokščių. Manoma, kad žemės drebėjimai įvyksta ten, kur šios plokštės juda viena pro šalį.
Seismologija taip pat vertinama už tai, kad žmonėms suteikiama tiksli žinių apie vidinius Žemės sluoksnius. Pavyzdžiui, kiekvienas Žemės sluoksnis buvo identifikuotas ir pavadintas. Taip pat užfiksuoti jų atstumai nuo paviršiaus.
Seismologijos metu įgytos žinios ir naudojami instrumentai yra svarbūs ne tik informacijos rinkimui. Keletą kartų mokslininkai sugebėjo numatyti būsimą žemės drebėjimą. Dabar daugelis seismologų iš naujo sukuria žemės drebėjimus, tikėdamiesi, kad vieną dieną jų žinios ir įrankiai suteiks sprendimus, galinčius kontroliuoti šiuos gamtos reiškinius.