Sėklidžių mikrolitiazė yra reta būklė, kuriai būdingas mikroskopinių kalcio nuosėdų sankaupas sėklidėse. Kapšelio ultragarsiniai vaizdai gali atskleisti būklę, kuri diagnozuojama maždaug 0.5–0.6% vyrų, kuriems atliekami tokie tyrimai. Šios būklės priežastys nežinomos, tačiau gali būti sužalojimas ar infekcija, o būklė yra susijusi su Klinefelterio sindromu, kriptorchizmu, nevaisingumu, Dauno sindromu ir alveolių mikrolitiazėmis. Dažniausiai diagnozuojama vyrams, kurie skundėsi kapšelio patinimu ar skausmu arba kuriems atliekami nevaisingumo tyrimai. Nėra žinomo gydymo.
Esant šiai būklei aptiktos kalcifikacijos dažniausiai simetriškai pasiskirsto abiejose sėklidėse, tačiau 20% atvejų klasterizacija būna asimetriška. Taip pat buvo pranešta apie atvejus, pasireiškusius tik vienoje sėklidėje. Atvejis, apimantis penkias ar daugiau kalcio grupių, vadinamas klasikine sėklidžių mikrolitiaze, o atvejis, kai yra mažiau nei penkios grupės, vadinamas ribota sėklidžių mikrolitiaze.
Ši būklė siejama su sėklidžių vėžiu, o tyrimai, naudojant sėklidžių ultragarsą, rodo, kad vyrai, sergantys šio tipo mikrolitiaze, turi tris ar keturis kartus dažniau susirgti vėžiu. Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, tiriant kapšelio sonogramos rezultatus, parodė, kad vėžio tikimybė yra daug didesnė – galbūt daugiau nei 20 kartų didesnė. Dėl to medicinos specialistai turėtų tikrinti pacientus, kurie turi sėklidžių navikų būklę, taip pat rekomenduojama kasmet atlikti ultragarsinius tyrimus ir dažnai atlikti paciento savityrą.
Pirmą kartą 1970 metais nustatyta sėklidžių mikrolitiazė buvo pastebėta 10 mėnesių amžiaus vyrams. Yra požymių, kad vyrai, kuriems ši liga išsivysto anksčiau, turi didesnę sėklidžių vėžio riziką nei tie, kuriems liga išsivysto vėliau. Vidutinis vyrų, sergančių sėklidžių navikais ir mikrolitiaze, amžius yra maždaug 30 metų.