Semantika yra kalbos reikšmės tyrimas. Visų pirma, tai yra sakinių, frazių ir žodžių prasmės struktūros tyrimas. Anglų kalbos terminas „semantika“ kilęs iš graikų semantikos, kuris reiškia rodyti arba duoti ženklus. Semantika gali būti taikoma įvairių tipų simbolių sistemoms, tokioms kaip kompiuterių kalbos ir panašios kodavimo sistemos. Tačiau apskritai semantika paprastai nurodo, kaip prasmė perteikiama rašytinės kalbos simboliais. Semantiką galima suprasti, kai ji supriešinama su kitu kalbiniu terminu – sintaksė. Sintaksė yra taisyklių, susijusių su simbolių išdėstymu, tyrimas. Sintaksė yra kalbos struktūros tyrimas, o semantika yra kalbos reikšmės tyrimas.
Studijuojant semantiką svarbu atpažinti visuotinai priimtą žodžio ar termino reikšmę, o ne tiesioginę reikšmę. Paimkite, pavyzdžiui, terminą „vandens piliulė“. Terminas „vandens piliulė“ yra priimtas tam tikros rūšies diuretiko terminas. Šias tabletes dažnai geria žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių organizme sulaiko per daug vandens. Jei pažvelgtume į pažodinę žodžio „vandens piliulė“ reikšmę, šis terminas tarsi reikštų piliulę, užpildytą vandeniu. Žinoma, yra visiškai priešingai; išgėrus piliulę, žmogus netenka vandens.
Toliau pateikiama garsioji Groucho Marx citata, kurią kalbininkai dažnai remiasi diskusijose apie semantiką:
„Vieną rytą nušoviau dramblį su pižama. Kaip jis apsivilko mano pižamą, niekada nesužinosiu.
Perskaičius pirmąjį sakinį atrodo, kad Marksas vieną rytą pabudo ir nušovė dramblį. Tačiau Marksas apverčia sakinio prasmę antrajame sakinyje, kuriame sužinome, kad dramblys tiesiogine prasme buvo su pižama.
Tiriant semantiką, visuotinai priimta žodžio, frazės ar sakinio reikšmė lyginama su galima to paties žodžio, frazės ar sakinio reikšme. Pavyzdžiui, pirmą kartą perskaičius žodį „avarija“, mintyse gali kilti automobilio avarija. Tačiau šis terminas taip pat gali būti naudojamas aptarti garsą, kuris atsiranda, kai muzikos kūrinyje sujungiami dideli simboliai, arba kaip bangos lūžta į uolėtą pakrantę.
Kadangi semantika yra žodžių reikšmių tyrimas, jis dažnai naudoja sinonimiją ir antonimiją savo tyrimuose. Gana įprasta mus supantį pasaulį apibūdinti priešingybėmis ir bendrumais. Pavyzdžiui, tarkime, kad moteris, vardu Grace, bandė apibūdinti, kaip atrodo jos dukra. Ji gali pasakyti: „Ji nėra tokia aukšta kaip jos tėvas, bet atrodo lygiai taip pat, kaip jos teta Drew“. Jei klausytojas žinotų ir aprašomos dukros tėvą, ir tetą, ši informacija tikriausiai padėtų įsivaizduoti, kaip ji atrodo. Tą patį pratimą taiko kalbininkai, kai žodžiui, frazei ar sakiniui apibūdinti naudoja sinonimus (panašias reikšmes turinčius žodžius) ir antonimus (žodžius, kurių reikšmė priešinga).