Semantinė analizė yra semantikos arba kalbos struktūros ir prasmės tyrimas. Semantinio analitiko darbas yra atrasti gramatinius modelius, šnekamosios kalbos reikšmes ir atskleisti konkrečias žodžių reikšmes užsienio kalbomis. Literatūroje semantinė analizė naudojama kūriniui suteikti prasmę, žvelgiant į jį rašytojo požiūriu. Analitikas tiria, kaip ir kodėl autorius taip struktūrizavo kūrinio kalbą. Naudodamas semantinę analizę tarmėms ir užsienio kalboms tirti, analitikas lygina skirtingų žodžių gramatinę struktūrą ir reikšmes su savo gimtosios kalbos žodžiais. Kai analitikas atranda skirtumus, tai gali padėti jam suprasti nepažįstamą gramatinę struktūrą.
Studijuojant literatūrą semantinė analizė beveik tampa savotiška kritine teorija. Analitikas tiria kūrinio tarmę ir kalbėjimo modelius, lygindamas juos su kalba, kurią būtų vartojęs autorius. Tada atidžiau nagrinėjami literatūros kūriniai, kuriuose yra kalba, kuri atspindi autoriaus kalbėjimą.
Pasakojimuose galima atidžiai išnagrinėti kiekvieno veikėjo kalbos modelius. Pavyzdžiui, personažas, kuris staiga vartoja vadinamąją žemesnę kalbą, nei būtų vartojęs autorius, autoriaus akyse galėjo būti laikomas žemos klasės atstovu, net jei veikėjas užima aukštą padėtį visuomenėje. Dialogo modeliai gali nuspalvinti skaitytojų ir analitiko jausmus apie skirtingus personažus. Tokiais atvejais autorius gali naudoti semantiką, kad skaitytojai užjaustų ar nemėgtų veikėjo.
Autorius taip pat gali naudoti semantiką, kad visam kūriniui suteiktų tam tikrą atspalvį. Pavyzdžiui, Marko Tveno „Huckleberry Finn“ semantinė analizė atskleistų, kad pasakotojas Huckas nenaudoja tų pačių semantinių modelių, kuriuos Tvenas būtų naudojęs kasdieniame gyvenime. Tada analitikas išnagrinės patį Hucką, kodėl taip gali būti. Priežastis, dėl kurios Tvenas šiame darbe naudoja labai šnekamosios kalbos semantiką, tikriausiai yra ta, kad padėtų skaitytojui sušilti ir užjausti Hucką, nes dėl savo šiek tiek tingaus, bet nuoširdaus raiškos būdo jis dažnai atrodo mielas ir tikras.
Kalbininkai užsienio kalboms nagrinėti dažnai naudoja semantinę analizę. Dauguma kalbų neturi tikslių gramatinių šablonų, taip pat daugelis svetimžodžių neturi tikslių vertimų. Tokiais atvejais kalbininko darbas yra parodyti užsienio gramatikos pavyzdžius savo gimtąja kalba. Pavyzdžiui, ispanų kalbą studijuojantis lingvistas gali paaiškinti tos kalbos daiktavardžių ir būdvardžių gretinimą sakydamas, kad ispanų kalboje mėlynas namas iš tikrųjų yra „namas mėlynas“.
Aukščiau pateiktas pavyzdys taip pat gali padėti kalbininkams suprasti svetimžodžių reikšmes. Pavyzdžiui, čiabuviai inuitai turi kelias dešimtis skirtingų žodžių, reiškiančių sniegą. Šią kalbą studijuojantis semantinis analitikas išverstų kiekvieną iš šių žodžių į būdvardžio ir daiktavardžio derinį, kad paaiškintų kiekvieno žodžio reikšmę. Tokia analizė padeda gilinti bendrą daugelio užsienio kalbų supratimą.