Semantinis-pragmatinis sutrikimas (SPD) yra vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi kalbos supratimo ir vartojimo sunkumai. Manoma, kad ši būklė yra glaudžiai susijusi su autizmu, o žmonėms su šiuo sutrikimu kartais diagnozuojamas gerai funkcionuojantis autizmas. Paprastai šį raidos sutrikimą turintys vaikai kalbos įgūdžius įgyja vėliau nei jų bendraamžiai, ir tai yra pagrindinis SPD simptomas.
Šis sutrikimas pirmą kartą buvo aprašytas devintajame dešimtmetyje. Būklės apibrėžimai skiriasi, kaip ir daugelio vystymosi sutrikimų atveju, todėl gali būti sudėtinga diagnozuoti. Jis gali pasireikšti savarankiškai arba kartu su kito tipo vystymosi sutrikimu ir gali pasireikšti įvairaus sunkumo laipsnio. Prieš nustatant diagnozę, paprastai rekomenduojama gauti antrą ekspertų nuomonę, nes kiekvienas turi šiek tiek skirtingą požiūrį į vaikų, turinčių įtariamą raidos sutrikimų, vertinimą.
Semantika apima kalbos klausos, supratimo ir interpretavimo procesą. Vaikams, turintiems semantinio-pragmatinio sutrikimo, sunku suprasti šnekamąją komunikaciją, ypač sudėtingas kryptis ar klausimus. Dėl to gali kilti problemų klasėje, o vaikas gali turėti trumpą dėmesį, nesugebėjimą sekti nurodymų ar elgesio problemų dėl jo supratimo sunkumų. Pragmatiškas kalbos vartojimas apima mokymąsi vartoti kalbą socialinėje sąveikoje, o esant šiam sutrikimui, nesugebėjimas vartoti kalbą socialiai gali sukelti netinkamą kalbą, atsitiktinių žodžių ar frazių kartojimą iš konteksto ir kitas bendravimo problemas.
Kai vaikas vėlai įgyja kalbos įgūdžius ir pasireiškia semantinio-pragmatinio sutrikimo požymiai, jis gali būti siunčiamas pas kalbos patologą ar raidos sutrikimų ekspertą. Šie sveikatos priežiūros specialistai gali atlikti diagnostinius tyrimus, kad sužinotų daugiau apie paciento būklės pobūdį ir parengtų gydymo planą. Kalbos terapija yra įprastas gydymo plano komponentas, todėl taip pat gali būti rekomenduojama parama – daugiau mokytojų dėmesio, rami darbo aplinka, kad būtų išvengta blaškymosi, ir pratimai su tėvais ir globėjais.
Laikui bėgant vaikas, turintis semantinių ir pragmatinių sutrikimų, gali išsiugdyti gana normalius bendravimo įgūdžius ir natūralius kalbos modelius. Vaikui gali prireikti nuolatinės paramos, ypač kai jis susiduria su sudėtingesne kalba ir aplinka. Nuosekliai gydant, šiuo kalbos sutrikimu sergantis vaikas gali gyventi labai aktyvų, normalų gyvenimą. Žmonėms, sergantiems šia liga, taip pat gali būti naudinga įspėti draugus ir bendradarbius apie tai, kad jie turi pragmatišką kalbos sutrikimą, dėl kurio jie kartais gali atrodyti socialiai neveiksniai arba nejautrūs.