Neuropatija yra bet kokia neuronų liga. Neuropatijos už galvos ir nugaros smegenų ribų bendrai vadinamos periferinėmis neuropatijomis. Terminas „sensomotorinė neuropatija“ reiškia periferinę neuropatiją, kuri pažeidžia motorinius nervus, kurie valdo raumenis, ir jutimo nervus, pernešančius informaciją apie prisilietimą, temperatūrą, skausmą ir spaudimą iš kūno į smegenis. Sensomotorinę neuropatiją gali sukelti infekcija su uždegimu, medžiagų apykaitos sutrikimai ir paveldimos sąlygos, tačiau dažniausiai tai yra diabeto komplikacija.
Sensomotorinės neuropatijos diagnozė prasideda neurologiniu tyrimu ir paprastai apima elektromiogramą ir nervų laidumo greičio testą, kad būtų galima išmatuoti greitį, kuriuo nervai perduoda elektros srovę. Kraujo tyrimai yra būtini norint nustatyti, ar nėra medžiagų apykaitos sutrikimų, ir patikrinti cukraus kiekį kraujyje, jei pacientas neserga diabetu. Gydymas paprastai sutelkiamas į pagrindinę būklę, nors taip pat gali būti skiriami vaistai nuo skausmo ir priešuždegiminiai vaistai. Gydymo sėkmė priklauso nuo priežasties – neuropatijos dėl medžiagų apykaitos problemų ar uždegimo yra daug lengviau valdomos nei genetiškai paveldimos.
Diabetinė sensomotorinė neuropatija yra dažnas diabeto šalutinis poveikis ir gali sukelti jutimo praradimą, raumenų nekontroliavimą, raumenų silpnumą ir raumenų atrofiją, taip pat dažnus sužalojimus, nes pacientai nejaučia vienos iš savo galūnių. Diabetikams, kurių kraujyje yra didelis cukraus kiekis kraujyje, periferiniuose neuronuose gali būti per daug ląstelėje esančios gliukozės, kuri paverčiama kitais cukrais, kurie pažeidžia nervo struktūrą ir funkciją. Intraląstelinė gliukozė taip pat gali prisijungti prie ląstelės baltymų ir neleisti jiems atlikti įprastų funkcijų, o sunaikinus periferinius nervus aprūpinančius kraujagysles, neuronai netenka deguonies, o tai lemia ląstelių mirtį. Gydant reikia geriau valdyti cukraus kiekį kraujyje, tačiau žala dažnai yra negrįžtama, todėl dažnai amputuojama pėda.
Sensomotorinė polineuropatija apima sistemingą pojūčių ir raumenų kontrolės praradimą visame kūne. Tie, kurie kenčia nuo šios formos nervų pažeidimo, ypač rizikuoja susižaloti kelių, alkūnių ir kitų sąnarių nervus dėl ilgalaikio spaudimo, todėl jie turi dažnai keisti savo padėtį, kad nesusižalotų. Polineuropatijos kartais sukelia ne tik sensomotorinę neuropatiją, bet ir autonominės nervų sistemos pažeidimus. Autonominis įsitraukimas kelia grėsmę pagrindinėms funkcijoms, tokioms kaip kvėpavimas, šlapimo pūslės kontrolė ir virškinimas.
Metaboliniai sutrikimai dėl toksinų, diabetas, pažengęs alkoholizmas ar sunkus B grupės vitaminų trūkumas yra dažnos polineuropatijos priežastys, kurias galima greitai nustatyti atlikus tinkamus tyrimus. Vietoj to, kai kurios sensomotorinės neuropatijos atsiranda dėl uždegimo, kuris pašalina nervinės ląstelės mieliną – apsauginį neurono apvalkalą, kuris užtikrina greitą elektros laidumą iš ląstelės į ląstelę. Taip yra su Guillain-Barre sindromu – rimta ir reta polineuropatija, sukeliančia paralyžių. Nors norint sumažinti uždegimą, reikia hospitalizuoti su kvėpavimo palaikymu ir antikūnų filtravimu kraujyje, daugelis pacientų visiškai pasveiksta. Nuolatinių sensomotorinių pažeidimų dažnis nesiekia 10 proc.