Žmogaus kūnas gali patirti daug įvairių tipų embolijų, kurios yra kraujotakos užsikimšimas dėl kraujagyslėje įstrigusio objekto. Negalima painioti su trombu, kuris vadinamas stacionariu kraujo krešuliu, embolija gali būti maži krešuliai, oro burbuliukai ar apnašos tarp kitų objektų ir kraujagyslėmis gali nukeliauti į kitas kūno dalis. Kai emboliją sukelia užkrėstas audinys, ji vadinama septine embolija, taip pat žinoma kaip arterijų embolija, o simptomai dažnai painiojami su kitomis ligomis, pavyzdžiui, uždegiminiais limfmazgiais. Simptomai yra pūliai toje vietoje, kur iš pradžių buvo infekcija, tirpimas ir kartais traukuliai.
Vienas iš pagrindinių septinės embolijos simptomų yra pūlių ir uždegimo atsiradimas. Užkrėsti audiniai yra dažni aplink intravenines ar chirurgines vietas, ypač aplink venas ir kitas kraujagysles. Imuninė sistema reaguoja į bakterijas, kurios patenka į organizmą toje vietoje. Deja, užkrėsto audinio gabalėliai gali ištrūkti iš vietos ir keliauti kraujagyslėmis, kol galiausiai užsifiksuoja ir blokuoja tinkamą kraujotaką.
Kitas septinės embolijos simptomas yra tirpimas. Galūnės, pirštai ir kitos kūno vietos gali jaustis nutirpusios arba dilgčiojančios dėl sumažėjusio kraujo ir deguonies kiekio šioje srityje. Pažeistos vietos oda liečiant gali jaustis šalta. Kai kuriais atvejais gali trūkti pulso šioje srityje.
Insultas yra dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti dėl embolijos ir paprastai vadinamas septiniu insultu. Panašiai kaip ir tradicinės embolijos, septinis insultas blokuoja kraujo tekėjimą į širdį ir iš jos, paveikdamas širdies vožtuvų veikimą. Tai sukrečia širdį ir gali sukelti visišką nesėkmę. Gedimas paveikia viso kūno cirkuliuojančio kraujo kiekį, įskaitant kraujo tekėjimą į smegenis. Be šios kraujotakos smegenys netenka joms reikalingo deguonies.
Medicinos specialistams gali būti sunku diagnozuoti septinę emboliją. Kraujo tyrimai rodo padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o tai reiškia infekciją, bet ne visada parodo infekcijos priežastį. Daugeliu atvejų infekcijos vietose nėra būdingų simptomų. Gali nebūti matomo patinimo ar paraudimo, todėl diagnozė gali būti sunkesnė.
Kompiuterinės tomografijos tyrimai taip pat gali būti atgrasūs. Šie nuskaitymai dažnai naudojami siekiant nustatyti įvairias širdies ir plaučių sistemos problemas. Problema ta, kad jie negali parodyti užsikimšimų, atsirandančių dėl infekcinio audinio, atsirandančio dėl septinės embolijos. Jie gali rodyti tik vientisus arba storus vaizdus, kurie būdingi kraujo krešuliams ar apnašų krešuliams.
Angiogramos ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra dviejų tipų tyrimai, dažniausiai naudojami septinei embolijai diagnozuoti. Šie du testai leidžia vaizduoti užsikimšimus kraujagyslėse ir širdies vožtuvuose. Norint gauti tinkamą vaizdą, MRT gali būti naudojamas su kontrastu arba be jo. Angiogramoms naudojamos mažos kameros, kurios naršomos per kraujagysles užsikimšimo vietoje, kad būtų galima geriau matyti.