Nors septynių dorybių samprata yra siejama su krikščionybe, jos iš tikrųjų buvo senesnės už ją keliais šimtmečiais. Daugelis mano, kad filosofas Platonas išvardijo keletą iš jų. Reikėtų pažymėti, kad idėja apibrėžti dorybingus būties būdus neapsiriboja krikščionybe – bušido, japonų samurajų kodeksas taip pat aprašomas septynių dorybių rinkinys, nors jos skiriasi nuo tradicinių krikščioniškų sąrašų. Teologai ir teoretikai dorybes gali apibrėžti skirtingai ir jos patyrė tam tikrų pokyčių.
Kai kurios iš pirmųjų aprašytų dorybių taip aprašytos šv. Pauliaus rašte, kuris kalba apie didžiausią iš šių dorybių – meilę. Kitos šv. Pauliaus išvardytos dorybės vadinamos teologinėmis ir yra tikėjimas bei viltis. Likusios keturios paprastai išvardytos dorybės vadinamos pagrindinėmis dorybėmis, o tokie filosofai kaip šv. Augustinas ir Tomas Akvinietis sukūrė galutinius sąrašus.
Pagrindinės dorybės yra šios:
Dėmesio
Teisingumas
Apribojimas
Drąsa arba tvirtumas: stiprybė ištverti sudėtingus dalykus arba būti drąsiam susidūrus su kliūtimis.
Kaip minėta, teologinės dorybės yra šios:
Tikėjimas
Viltis
Meilė ar labdara: meilė ir labdara dažnai laikomos kartu ir paprastai reiškia nesavanaudišką elgesį su meile kitiems.
Kitas septynių dorybių sąrašas buvo sudarytas kaip atsvara septynioms mirtinoms nuodėmėms, kurios yra geismas, rijumas, godumas, tinginystė, pyktis, pavydas ir išdidumas. Atitinkamai, atsveriančios savybės, kurias turėtų turėti krikščionys, yra: skaistumas, santūrumas, meilė, darbštumas, kantrybė, gerumas ir nuolankumas. Kai žmonės stengėsi įgyti ir parodyti šias savybes, jie galėjo išvengti septynių mirtinų nuodėmių.
Kartais krikščionys į bet kurį dorybių sąrašą prideda aštuonias dorybes – teisingumą. Tačiau kai kurie teigia, kad kitos dorybės apimtų teisingumą, ypač labdarą ir santūrumą.
Bušido yra išverstas kaip „Kario kelias“ ir tai buvo riteriškas elgesio kodeksas, kurio laikėsi japonų samurajų, remiantis budizmo ir konfucianizmo teorijomis. Bušido žmogus taip pat turi siekti septynių dorybių. Tai tiesumas, drąsa, geranoriškumas, pagarba, sąžiningumas, ištikimybė ir garbė.
Kitos grupės turi arba turėjo panašius kodus, įskaitant Europos riterius viduramžių laikotarpiu. Nors dorybių sąrašai buvo įvairūs, kai kurios iš jų buvo drąsa, teisingumas, kilnumas, gailestingumas, tikėjimas, viltis ir stiprybė. Žinoma, kai kurios riterių dorybės buvo labiau susijusios su praktiniu įgūdžių ugdymu. Pavyzdžiui, buvimas geru raiteliu gali būti laikomas riteriška dorybe.
Filosofijoje ir religijoje yra ir kitų panašių idėjų. Konfucianizme tvarka pasiekiama per penkis teisingus santykius, apibrėžtus kaip tėvas / sūnus, vyresnysis brolis / jaunesnis brolis, vyras / žmona, jaunesni žmonės iki vyresniųjų ir pavaldinys / valdovas. Budizme kilnus aštuonialypis kelias apibrėžia tuos būdus, kuriais žmogus gali išsivaduoti iš kančios. Tai teisingas požiūris, teisingi ketinimai, teisinga kalba, teisingi veiksmai, teisingas pragyvenimo šaltinis, teisingos pastangos, teisingas atidumas ir tinkama koncentracija. Iš esmės dorybių idėja tikrai nėra būdinga tik krikščionybei, o daugelis filosofijų ir religijų, buvusių toli iki jos, prašė pasekėjų veikti arba „būti“ tam tikru būdu, siekiant tam tikro išganymo ar tvarkos.