Sergančio sinuso sindromas yra sutrikęs širdies plakimas. Tai gali sukelti tachikardiją, per greito širdies plakimo periodus arba bradikardiją, laikotarpius, kai širdies plakimas per lėtas. Taip pat gali būti bradikardija ir tachikardija, kuri yra pavojingiausia rūšis. Daugeliu atvejų sinusas suserga vyresniems nei 50 metų žmonėms, nors gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonės, kuriems buvo atlikta širdies operacija.
Dažniausia sinuso ligos forma yra bradikardija. Normali širdis yra linkusi natūraliai reguliuoti save, siųsdama elektrinius signalus palei sinusinį širdies mazgą, kad iš esmės lieptų širdžiai plakti. Šio natūralaus širdies stimuliatoriaus veikimo sutrikimas gali sukelti netinkamus elektros signalus. Tai gali sukelti randų audinys arba laipsniškas sinusinio mazgo degeneracija. Tai ypač dažna širdies ydų turintiems vaikams, kuriems buvo atlikta korekcinė širdies operacija viršutinėse širdies ertmėse. Tokia operacija gali pažeisti mažai suprantamą sinusinį mazgą ir nedelsiant sukelti sinusinę bradikardiją arba bradikardiją praėjus keleriems metams po operacijos.
Chirurgija taip pat gali sukelti ligotą sinusinę tachikardiją, tačiau ji taip pat gali atsirasti dėl širdies pažeidimo dėl širdies vaistų, pvz., Beta adrenoblokatorių ar rusmenės. Antiaritminiai vaistai gali trumpam išspręsti problemą, tačiau tikėtina, kad jie dar labiau pakenks širdžiai. Staigios aritmijos, kurias sukelia tachikardija, taip pat gali sukelti staigią mirtį.
Serganti sinusinė bradikardija gali progresuoti lėčiau ir iš pradžių būti visiškai besimptomė. Tačiau kai liga pradeda progresuoti, ji gali sukelti alpimo epizodus ir galiausiai širdies nepakankamumą. Jei pastebima serganti sinusinė bradikardija, bet atrodo, kad ji nelabai paveikia pacientą, gydytojai linkę laikytis požiūrio „laukti ir pamatyti“.
Kai sergama sinusinė bradikardija pradeda daryti didelę įtaką paciento gyvenimui, paprastai implantuojamas širdies stimuliatorius, kad širdis plaktų normaliu sinusiniu ritmu. Širdies stimuliatoriaus implantacija yra labai sėkminga gydant sergančią sinusinę bradikardiją, tačiau labai mažiems vaikams širdies stimuliatorius turi būti dedamas į pilvą, o kai vaikas vyresnis, jį reikia pakeisti į petį.
Bet kokio tipo sinuso ligos simptomai gali būti alpimas, galvos svaigimas, sumišimo jausmas, krūtinės angina, dusulys ar bendras nuovargis. Nors sergančią sinusinę bradikardiją paprastai nesunku aptikti EKG arba elektrokardiograma, tachikardiją gali būti sunkiau užfiksuoti, nes tachikardija pasireiškia ne nuolat, o kartais.
Kai kurie kardiologai naudoja holterio monitorių, kuris yra tarsi nešiojamasis EKG, fiksuojantis visus širdies ritmus 24 valandas. Jei taip nepavyksta užfiksuoti tachikardijos epizodo, įvykių monitorius gali būti dėvimas kelias dienas. Jei pacientas jaučia simptomus, jis paspaudžia mygtuką, kad įrašytų įvykį. Įvykių stebėtojai dažniau užfiksuoja sinusinės tachikardijos epizodą, tačiau vis tiek gali to nepadaryti. Tokiais atvejais pacientas bus toliau stebimas ir jam vis tiek gali būti paskirta radiodažnė abliacija.
Radiodažnė abliacija atliekama kateteriu. Sinusinis mazgas yra kruopščiai ištirtas dėl sričių, kurios, atrodo, sukelia aritmijas, o randų audinio sritys arba sritys, kurios, atrodo, yra atsakingos už nenormalius ritmus, yra veikiamos aukšto dažnio radijo bangomis, kurios iš esmės sunaikina šias sritis. Ši procedūra yra sėkminga, tačiau pacientams vis tiek gali prireikti defibriliatoriaus, jei kyla abejonių dėl visiško procedūros veiksmingumo.
Negydomas sergantis sinusas visada sukelia mirtį, nors gali būti lėta progresija nuo simptomų atsiradimo iki tikrojo širdies nepakankamumo. Tie, kurie gydomi nuo bet kokios formos sinuso ligos, turi būti atsargūs, kokius vaistus vartoja. Net kai kurie nereceptiniai vaistai gali sukelti nenormalų širdies plakimą. Vaikai, sergantys sinusų ligomis, niekada neturėtų būti gydomi Ritalin ar kitais ADD vaistais, nes tai yra amfetaminai, kurie gali labai pabloginti problemą.