Seroma yra limfos sankaupos, susidarančios organizme reaguojant į operaciją ar fizinę traumą. Šios nuosėdos yra labai dažnos po operacijos ir dažnai išnyksta savaime. Jei nuosėdos yra didelės arba sukelia diskomfortą, ją gali nusausinti slaugytojas. Šis šalutinis poveikis ypač dažnas po mastektomijos ar procedūrų, kai šalinami limfmazgiai.
Chirurgija traumuoja kraują ir limfagysles bei aplinkinius audinius. Reaguodama į tai, kūnas užlieja operacijos vietą limfa ir atsiranda uždegiminis atsakas, paaiškinantis skausmą ir patinimą, atsirandantį po operacijos. Kartais limfa sudaro kišenę, o ne natūraliai nuteka, ir dėl to susidaro seroma. Pacientai gali būti įspėti apie galimybę po operacijos susikaupti limfos ir paprastai jiems patariama atidžiai stebėti operacijos vietą, kad neatsirastų anomalijų ir komplikacijų.
Seromos užpildytos seroziniu skysčiu, nuo gelsvos iki baltos spalvos skysčio, kuris taip pat gali būti matomas pūslėse ir aplink šviežius pjūvius. Jie būna gabalėlių po oda pavidalu ir gali būti išbandomi siekiant patvirtinti, kad juose yra serozinio skysčio, o ne pūlių, kraujo ar kitų skysčių sankaupų, dėl kurių būtų galima susirūpinti. Jei bus leista išgyti natūraliai, organizmas lėtai reabsorbuoja skystį per laikotarpį nuo mėnesio iki metų. Vietoje gali atsirasti kalcifikacijos, o sugijus seromai gali būti apčiuopiamas sukietėjimas.
Gydytojai gali rekomenduoti nusausinti, jei seroma sukelia diskomfortą. Tai atliekama sukuriant punkcijos vietą skysčiui ištraukti arba ištraukti. Neretai nusausinti seromai vėl prisipildo, todėl gali prireikti pacientui įrengti drenažo vamzdelį arba atlikti kelis drenažo seansus, kad vieta ištuštėtų. Drenažas padidina infekcijos riziką ir turi būti atliekamas švariais įrankiais švarioje aplinkoje, kad į organizmą nepatektų bakterijų.
Kai pacientas arba priežiūros paslaugų teikėjas nustato seromą, pacientui gali būti pasiūlytos kai kurios gydymo galimybės, įskaitant drenavimą arba skysčio kišenės palikimą. Vėžiu sergantiems pacientams vienas susirūpinimas dėl seromų yra tai, kad jie gali atidėti papildomą vėžio gydymą, kol kuriamas gydymo planas joms spręsti. Tai gali padidinti paciento gydymo laiką ir pakeisti prognozę, nes kiekviena diena gali būti svarbi gydant vėžį.