Žemės sklypas, iš kurio nėra tiesioginio privažiavimo prie bendrojo naudojimo kelio ar valstybinės žemės, laikomas neturinčiu prieigos prie jūros. Kai vienintelis būdas patekti į viešąjį kelią yra per gretimą valdą, tas įvažiavimas ir išvažiavimas yra apibrėžiamas servitute pagal būtinybę. Tokio tipo susitarimai paprastai sudaromi, kai nekilnojamasis turtas dalijamas ir parduodamas. Jis gali pasirodyti kaip suteiktas arba rezervuotas servitutas.
Paprastai žemės savininkas gali parduoti savo žemės dalį, kuriai nėra prieigos prie jūros. Šiuo sandoriu pirkėjui būtinojo reikalingumo tvarka suteikiamas servitutas. Žemės savininkas suteikia naujajam savininkui servitutą naudotis turtu patekti į žemės sklypą. Suteiktas servitutas leidžia naudoti konkretų tikslą, tačiau pirminis žemės savininkas vis tiek išlaiko nuosavybės teisę į žemę.
Jeigu žemės savininkas padalija žemę ir pasilieka žemės sklypą be žemės, jis pagal būtinybę sudaro rezervuotąjį servitutą. Šis servitutas leidžia žemės savininkui patekti į viešąjį kelią keliaujant per jo parduotą žemę. Jis arba ji nebepriklauso žemės, bet yra rezervavęs naudojimąsi žemės dalimi.
Abu servitutai lieka nuosavybei, o ne pirminiam savininkui. Itin svarbu dokumentuoti servitutą kaip pradinio sandorio dalį. Dominuojantis nuomojamasis namas yra sklypas be prieigos prie jūros, kuriam taikomas servitutas.
Jeigu sklypas parduodamas, servitutas pagal būtinybę tęsiamas naujam savininkui. Turtas, kuris fiziškai suteikia servitutą, yra tarnaujantis nuomojamas namas. Jeigu šis turtas parduodamas, servitutas lieka galioti ir naujasis savininkas privalo jį gerbti.
Paprastai, jei pageidaujama daugiau nei įprastas įėjimas ir išėjimas į nekilnojamąjį turtą, kuriam nėra prieigos prie jūros, reikalinga licencija. Tai leidžia naudoti nurodytą naudojimą be būtinybės ir turi sutikti su žemės savininku. Pavyzdžiui, sklypo, kuriame nėra prieigos prie jūros, savininkas negali manyti, kad jis gali pradėti verslą, kuris generuotų papildomą srautą per servitutą. Licencija yra tarp asmenų tam tikram tikslui ir konkrečiam laikui; jis nepririštas prie žemės. Licencija turi būti tokia pat paprasta, kaip žodinis susitarimas leisti stovėti ant servituto sekmadieniais arba toks sudėtingas, kaip verslo transporto priemonėms važiuoti keliu darbo dienomis.
Servitutas būtinuoju būdu nutraukiamas, jeigu būtinojo reikalingumo nebėra. Taip gali nutikti dėl statomo naujo kelio arba įsigijus nekilnojamąjį turtą, dėl kurio sklypas nebelieka prieigos prie jūros. Išnykus būtinybei, nebelieka ir servituto.