Kas yra servituto aktas?

Servitutas yra teisinis terminas, reiškiantis, kad asmeniui suteikiama teisė tam tikram tikslui pereiti į nedidelę kitam asmeniui priklausančią žemės dalį. Servitutai gali būti suteikiami dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl poreikio nutiesti kanalizaciją per svetimą nuosavybę arba dėl būtinybės turėti važiuojamąją dalį per kitai šaliai priklausantį turtą. Servituto aktas yra rašytinis teisinis dokumentas, patvirtinantis juridinę teisę į servitutą.

Servitumai gali būti suteikiami gavus aiškų arba numanomą leidimą. Aiškus servitutas atsiranda tada, kai šaliai, kuriai reikia patekti į žemę, suteikiamas servituto aktas. Asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso servitutas, gali suteikti teises šaliai, kuriai servitutas reikalingas, ir pasirašyti aktą, arba asmuo, kuriam reikalingas servitutas, gali įsigyti teises į jį grynaisiais pinigais.

Kai numanomas servitutas, tai reiškia, kad nėra oficialaus rašytinio dokumento, suteikiančio prieigą. Pavyzdžiui, jei namo savininkas pastaruosius penkiolika metų naudojasi taku savo kaimyno kieme, kad patektų į savo lauko duris, jis gali turėti numanomą servitutą. Taikant numanomą servitutą, kol jo kaimynai gyvena tame name, jie gali nesugebėti jam sutrukdyti naudotis taku, nes leido jam tai daryti tiek laiko, kad jis nustatė numanomą juridinę teisę tai daryti.

Nors numanomi servitutai egzistuoja, tik servituto aktas užtikrina, kad servitutas visada egzistuos. Parduodant turtą, jei namo savininkas turėjo numanomą servitutą, naujieji savininkai gali neleisti jam naudotis žeme, net jei jis ja naudojasi daug metų. Kita vertus, pardavus turtą su servituto sutartimi, jis turi įstatymines teises toliau naudoti žemę pagal nurodytą paskirtį, o naujiems savininkams, perkantiems tą žemę, yra apsunkinamas servituto aktas.

Servituto aktai gali būti skirti tam tikram tikslui arba gali būti bendresnio pobūdžio. Pavyzdžiui, namo savininkas gali turėti servituto aktą, suteikiantį jam teisę naudotis savo kaimynų važiuojamąja dalimi tik savo automobiliui važiuoti. Tai reikštų, kad jis pagal servituto sąlygas turi įstatyminę teisę tuo keliu važinėti savo automobiliu, tačiau įstatyminės teisės jų važiuojamojoje dalyje įrengti kepsninę ir kepti kepsninę jis neturi.