Šetlando avys yra maža avių veislė, kuri būna įvairių spalvų ir raštų ir išaugina labai ploną vilną. Jie kilę iš Šetlando salų, nors šiuo metu juos augina avių augintojai daugelyje pasaulio vietų. Jie dažnai auginami ne tik mėsai, bet ir vilnai. Jie labai ištvermingi ir lengvai auginami, nors ir lėtai auganti veislė.
Šetlando avys iš tikrųjų yra mažiausia iš Didžiosios Britanijos avių veislių: suaugę avinai sveria nuo 90 iki 125 svarų (40.8–56.7 kg), o suaugusios avys sveria šiek tiek mažiau – 75–100 svarų (34–45.4 kg). Avinai turi patrauklius, išlenktus spiralinius ragus, o avytės yra be ragų. Šetlando avys yra smulkiakauliai su trumpu, pūkelio formos pasakojimu. Jie būna įvairių spalvų, tokių kaip balta, ruda, juoda, sidabriškai pilka, šviesiai ruda ir rausvai ruda. Taip pat yra keletas raštų su skiriamaisiais ženklais.
Didelė spalvų gama yra privalumas gaminant vilną, nes tradiciniam mezginiui vilna dažnai naudojama nedažyta, nors baltos vilnos kainos yra geriausios. Šetlando avys gamina labai ploną vilną, todėl visame pasaulyje ji mėgstama rankinių verptuvų vilna. Jis turi minkštą pojūtį, kuris puikiai tinka megztiniams ir kitokio tipo drabužiams bei antklodėms. Ypač puiki nėrinių skara yra Šetlando salų ypatybė; vadinama žiedine skara, ji iš tikrųjų tokia puiki, kad ją galima permesti per vestuvinį žiedą.
Šetlando avys, kilusios iš Škotijos salų, laikomos britų veisle. Jas taip pat augina avių augintojai keliose pasaulio vietose, daugelyje Šiaurės Europos šalių, pavyzdžiui, Skandinavijoje ir Suomijoje, taip pat Kanadoje ir JAV. Dažniausiai naudojama vilnai ir mėsai. Teigiama, kad jie gamina skanius gabalus; kadangi jie auga lėtai, tačiau dažnai juos reikia auginti ilgiau nei kitų veislių, naudojamų skerdimui. Jie taip pat kartais naudojami gamtosauginiam ganymui – strateginei praktikai, kuri turėtų padėti išsaugoti pievų plotus.
Šetlando avys išlaikė daugelį savo primityvių instinktų ir yra laikomos labai artimomis laukinėms avims. Avelės yra geros motinos, kurios lengvai atsiveda ėriukus ir duoda daug pieno. Šetlando avys prireikus gali išgyventi labai retomis sąlygomis. Jie linkę būti konservatyvūs ganymo praktikoje ir paprastai negauna žemės. Dėl šios priežasties veislę labai lengva auginti, nes ji dažniausiai gali išsiversti pati ir jai klestėti reikia labai mažai žmogaus įsikišimo.