Šetlando ponis yra labai mažas arkliukas, kilęs iš Škotijos Šetlando salų ir tikriausiai viena iš seniausių arklių veislių Didžiojoje Britanijoje. Dėl savo švelnaus pobūdžio ir nedidelio ūgio Šetlando ponis yra viena garsiausių žirgų veislių ir populiarus kaip pirmasis ponis besimokantiems joti ar vairuoti. Neįtikėtinai stiprūs, plėšrūs poniai aptinkami visame pasaulyje ir dažniausiai naudojami pramogoms, nors kai kurie vis dar naudojami grimzlės darbams ir tempimui.
Archeologiniai įrodymai rodo, kad Šetlando ponis gyvuoja šimtus metų. Salos gyventojai naudojo ponius sunkiems kroviniams tempti, o iš jų storų karčių ir uodegų gamino žvejybos tinklus ir kitus naudingus įrankius. Kadangi Šetlando salų aplinka yra labai atšiauri, poniai išsiugdė gauruotą kailį, kad atlaikytų siaubingą žiemą, ir šiandien žinomi kaip labai atsparūs ir nereikalaujantys priežiūros. Ūkininkai paleido savo ponius į bendrą žemę, kad ieškotų maisto, kai jų nereikėjo, ir apvalindavo juos, kad atliktų užduotis, o tai gaudavo protingą, nepriklausomą gyvūną, kuris, kai reikia, gali apsiginti.
1800-aisiais Šetlando ponis Didžiojoje Britanijoje buvo panaudotas kaip kasyklos arba duobė ponis. Įstatymai, ribojantys vaikų darbo naudojimą anglies kasyklose, paskatino kasyklose didesnius tempimo pajėgumus, todėl buvo nuspręsta, kad Šetlando ponis puikiai tinka šiam darbui. Maži poniai gali traukti didelius svorio kiekius, proporcingus jų dydžiui, taip pat gali tilpti ankštoje kasyklų aplinkoje. Gyvenimas kaip duobė ponis tikriausiai buvo labai nemalonus, tačiau jis išpopuliarino šią veislę, todėl išaugo Šetlando ponio paklausa ir 1890 m. buvo nustatyti veislės standartai ir išsaugojimo schemos.
Kad būtų laikomas Šetlando poniu, ponis turi būti mažesnis nei 46 colių (117 centimetrų) ūgio, maža galva ir kompaktiško, stambaus kūno. Klasikinis Šetlando ponis turi trumpas kojas, nors kai kurie poniai buvo auginami ilgesnėmis kojomis ir kaklu, kad atrodytų labiau į arklį. Bet kokia kailio spalva laikoma priimtina Šetlando poniui, nors kailis gali ir nepasižymėti. Vasarą Šetlando ponis paprastai atrodo šiek tiek savotiškai, nes praranda itin storą, gauruotą žieminį kailį dideliuose negražiuose gumuluose.
Šetlando ponis yra ne tik švelnus ir ištikimas, bet ir pasižymi užsispyrimu. Kaip ir daugelis kitų ponių, Šetlando ponis yra labai protingas ir nepaklūsta įsakymams, kurie, jo nuomone, gali būti pavojingi. Tai yra pageidautina vaikiško arklio savybė, tačiau prastai treniruotas Šetlando ponis pasinaudos nekvalifikuotu raiteliu ir gali būti sunkiai valdomas. Tačiau gerai treniruotas Šetlando ponis bus puikus jojimo ir varymo gyvūnas bei puikus pradinis ponis vaikams, besidomintiems žirgų persekiojimu.