Shilajit, taip pat žinomas kaip silajit, yra žolė, naudojama Indijos medicinos sistemoje, žinoma kaip Ajurveda. Ši žolė laikoma adaptogenu, medžiaga, kuri didina ištvermę, mažina stresą ir jėgą. Ši žolė Indijoje jau seniai naudota kaip narkotikas, ji buvo naudojama kraujui išvalyti, kovoti su diabetu ir padidinti mineralų įsisavinimą raumenyse.
Senovėje šilajitas buvo naudojamas energijai sustiprinti, apsisaugoti nuo ligų ir pagerinti seksualinę veiklą. “Kama Sutra” mini shilajit naudojimą per amžius. Šiais laikais buvo įrodyta, kad šilajitas valo kraują, kovoja su opomis ir stimuliuoja imuninę sistemą. Kai kurie entuziastai netgi teigia, kad žolė dramatiškai lėtina senėjimą ir padidina vaisingumą, nors šie teiginiai nebuvo pagrįsti mokslu.
Tyrimai parodė shilajit naudą diabetui, svorio metimui ir imuninei sistemai. Buvo nustatyta, kad šilajitas susidaro humifikuojant augalus, turinčius tam tikras dervas. Šis humifikacija vyksta uolos viduje, o kartais žolę išstumia lietaus vanduo arba tirpsta ledas. Kitais atvejais jis nuimamas žmogaus rankomis. Šios žolės pobūdis ir savybės gali labai skirtis priklausomai nuo augalinės kilmės, šalies ir uolienų tipo, kurioje ji susidaro – daugelis šaltinių mano, kad geriausia ir stipriausia šios žolės forma yra Himalajų rūšis.
Kaip ir daugumą natūralių papildų, kai kurie asmenys šį vaistą pristato kaip stebuklingą vaistą nuo daugelio negalavimų. Tai gali paskatinti daugelį manyti, kad jis gali išgydyti daugelį rimtų negalavimų, nors iš tikrųjų tai negali. Nors shilajit gali pagerinti kai kurias sritis ir palengvinti kai kuriuos negalavimus, jis gali neveikti vienodai kiekvienam asmeniui, nusprendusiam jį vartoti. Dalykai, į kuriuos taip pat paprastai turėtų būti atsižvelgiama, yra pasirinktame papilde esančios žolės kokybė ir tikroji dozė.
Shilajit sudėtyje yra daug tam tikrų mineralų, tokių kaip geležis, kurių galima perdozuoti. Toks perdozavimas gali kelti rimtą pavojų sveikatai, pvz., kepenų nepakankamumo galimybę. Dėl šios priežasties žmogui, svarstančiam šį priedą, paprastai rekomenduojama pirmiausia pasikalbėti su mitybos specialistu arba sveikatos priežiūros specialistu. Kai kurie vaistai ar sąlygos gali padidinti pavojų.