Sialadenitas reiškia ūminį ar lėtinį vienos ar kelių seilių liaukų uždegimą veide. Dauguma sialadenito atvejų yra bakterinių ar virusinių infekcijų pasekmė, nors nepageidaujamos reakcijos į vaistus, įgimtos deformacijos ir autoimuniniai sutrikimai taip pat gali sukelti seilių liaukų problemų. Dažni simptomai yra veido skausmas ir patinimas, burnos džiūvimas ir lengvas karščiavimas. Sialadenito gydymas priklauso nuo pagrindinių priežasčių ir gali apimti geriamuosius antibiotikus, šiltus kompresus arba chirurginę intervenciją.
Daugumą ūminio sialadenito atvejų sukelia bakterijos, ypač stafilokokinės infekcijos. Prasta burnos higiena yra pagrindinis bakterinės infekcijos rizikos veiksnys. Virusinės infekcijos, tokios kaip kiaulytė, herpesas ir ŽIV, taip pat gali sukelti staigų seilių liaukų uždegimą. Lėtinį sialadenitą dažnai sukelia seilių akmenys, kietos kalcio ir kitų mineralų sankaupos, kurios kaupiasi liaukose ir sukelia užsikimšimus. Rečiau žmogus gali patirti šią būklę dėl imuninės sistemos reakcijos į vaistus, vartojamus kitoms liaukų ligoms gydyti.
Sialadenito simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Dauguma žmonių patiria tam tikrą skausmą atidarydami burną, pastebimą veido patinimą ir odos paraudimą. Asmuo gali turėti burnos džiūvimą arba nuolatinį blogą skonį. Be to, karščiavimas būdingas ūminėms infekcijoms. Negydomoje užkrėstoje liaukoje gali išsivystyti pūlingas pūlinys, kuris gali nutekėti į burną ir gerklę.
Odontologas arba pirminės sveikatos priežiūros gydytojas paprastai gali diagnozuoti seilių liaukų infekciją, paklausdamas apie simptomus, pajutęs veidą ir ištyręs seilėse bei kraujyje, ar nėra bakterijų. Jei diagnozė negali būti patvirtinta, pacientas gali būti nukreiptas pas specialistą tolesniam tyrimui. Dažnai atliekami galvos ir kaklo kompiuterinės tomografijos tyrimai, siekiant nustatyti patinimo sunkumą ir ieškoti galimų vėžio požymių.
Nustačius ligą, specialistas gali pasirinkti geriausią gydymo kursą. Daugumą bakterinių infekcijų galima palengvinti vartojant antibiotikus ir laikantis geros burnos higienos. Taip pat yra vaistų, kurie sumažina virusinių infekcijų sukeltų simptomų sunkumą. Pacientui gali būti nurodyta masažuoti skruostus ir uždėti šiltą kompresą, kad sumažėtų patinimas ir skausmas.
Dėl sunkios infekcijos gali prireikti hospitalizacijos ir operacijos. Chirurgas gali išsiurbti pūlinį įsmeigęs adatą į liauką ir ištraukdamas pūlį. Retai dėl infekcijos gali prireikti chirurginiu būdu pašalinti dalį arba visą seilių liauką. Pacientui, kuriam atliekama operacija, paprastai skiriami antibiotikai ir planuojami tolesni vizitai, siekiant užtikrinti, kad būklė išspręstų. Sumania higienos praktika ir reguliarios kelionės pas odontologą dauguma žmonių nepatiria pasikartojančių problemų.