Sieros rūgšties kontaktinis procesas yra daugiapakopė reakcija, kuri prasideda žaliava siera ir baigiasi koncentruota rūgštimi. Teoriškai siera gali būti sudeginta oru, kad susidarytų sieros dioksidas, tada reaguodama tiesiogiai su vandeniu, kad susidarytų sieros rūgštis. Šis procesas sukuria daug šilumos, nėra chemiškai kontroliuojamas ir dėl to naudojamas retai. Kontaktinio proceso metu naudojamas sieros dioksidas, kad susidarytų sieros trioksidas, kuris absorbuojamas į sieros rūgštį, kad susidarytų oleumas, o paskutiniame etape oleumas reaguoja su vandeniu, kad susidarytų sieros rūgštis.
Siera yra geltonas mineralas, randamas žemėje nusėdusių sluoksnių pavidalu, dažnai šalia ugnikalnių ar senovinių lavos sluoksnių. Pirmiausia siera sudeginama oru, kad susidarytų sieros dioksidas, vienos sieros ir dviejų deguonies atomų molekulė. Į šią reakciją patenkantis oras burbuliuojamas per koncentruotą rūgštį, kad būtų pašalintas vanduo, nes drėgmė reaktoriuje sudarys sieros rūgštį ir sukels šilumos perteklių bei koroziją.
Cheminių procesų projektuotojai atidžiai kontroliuoja reagentų kiekius, kad jų kiekis būtų artimas stechiometriniams kiekiams. Stechiometrija – tai molekulių, reikalingų optimizuotai reakcijai, nenaudojant medžiagų pertekliaus, santykio apskaičiavimas. Cheminių reakcijų palaikymas šalia tinkamų santykių sumažins sąnaudas ir pagerins derlių, o tai dažnai lemia grynesnius produktus, kuriems reikia mažiau perdirbimo. Sieros rūgšties kontaktinis procesas turi būti vykdomas taip, kad būtų galima kontroliuoti temperatūrą, nes reakcijos sukuria daug šilumos, kuri gali paveikti gaminį ir sugadinti įrangą.
Kai sieros dioksidas išeina iš reaktoriaus, jis pradeda antrą reakciją su daugiau oro, kad susidarytų sieros trioksidas, kuris prideda papildomos deguonies molekulės. Sieros rūgšties sąlyčio procesas gali tiesiogiai reaguoti su sieros trioksidu su vandeniu, tačiau ši reakcija yra labai nestabili ir sunkiai kontroliuojama. Sieros rūgštis sumaišoma su trioksido molekule, kuri sudaro oleumą arba rūkstančią sieros rūgštį. Oleumas yra labai reaktyvi rūgštis, turinti perteklinių sieros molekulių, tačiau ją galima kontroliuojamu būdu maišyti su vandeniu, kad susidarytų sieros rūgštis, išlaikant tinkamą temperatūrą.
Kiekvienas reakcijos su oru etapas atliekamas dalyvaujant katalizatoriui, paprastai vanadžio oksidui. Metalinis katalizatorius reakcijoje nesunaudojamas, bet padeda, leisdamas reakcijai vykti žemesnėje temperatūroje, nei būtų reikalinga be jo. Taip pat reikia atidžiai kontroliuoti deguonies kiekį, nes papildomas oras nesudaro papildomos rūgšties, o sumažins sieros dioksido ar trioksido kiekį, nes oro perteklius atskiedžia sieros molekules. Sieros rūgšties kontaktinis procesas sukurs mažiau rūgšties, jei procese bus leidžiamas papildomas deguonis.
Sieros rūgštis parduodama įvairių stiprumų arba koncentracijų, tačiau sieros rūgšties kontaktinis procesas sukuria labai koncentruotą formą. Koncentruotą sieros rūgštį gabenti ekonomiškiau nei praskiestą, nes vėliau galima įpilti vandens pagal poreikį, kad susidarytų norimas stiprumas. Koncentruota rūgštis taip pat labai lengvai sugers vandenį, todėl gaminant ir gabenant reikia pasirūpinti, kad vandens ar išorės oro kiekis būtų kuo mažesnis, nes tai atskiedžia rūgštį ir gali padidinti koroziją.