Šikra yra mažas plėšrus paukštis, kilęs iš Afrikos ir Azijos. Mokslinis šio paukščio pavadinimas yra Accipiter badius ir jis įtrauktas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) sąrašą kaip mažiausiai susirūpinimą kelianti rūšis. Šis paukštis turi labai platų geografinį diapazoną ir platų įvairių buveinių pasirinkimą. Dėl šių paukščių skirtumų visame diapazone buvo atpažinti šeši porūšiai.
Ši rūšis yra labai paplitusi daugelyje Azijos ir taip pat gana plačiai paplitusi daugelyje Afrikos šalių. IUCN duomenimis, šikros gyventojų skaičius viršija maždaug vieną milijoną. Didelis skaičius kartu su dideliu geografiniu diapazonu, plačia ir įvairia mityba bei buveine reiškia, kad ši rūšis yra mažiausiai susirūpinusi kategorija. Tai reiškia, kad jam negresia rimta išnykimo rizika.
Natūralią šikros buveinę sudaro pievos, miškai ir žemės ūkio paskirties žemė, taip pat savanos, sausringi ir pusiau sausringi regionai bei atogrąžų ir subtropikų vietovės. Šiuos paukščius taip pat galima rasti žmonių gyvenamose vietose, netgi gyvenančių ir medžiojant šurmuliuojančiuose miestuose. Šikra kiekvienais metais stato naują lizdą aukštai medžiuose, nors neretai šį paukštį galima pamatyti ant aukštų pastatų miestuose.
Patelė prisiima atsakomybę už kiaušinių perėjimą, o patinas – už lizdo apsaugą ir medžioklę; patinas sugrąžina maistą patelei, kuri inkubacijos metu negali palikti lizdo. Dedama iki septynių kiaušinių, tarp kurių yra viena diena. Kiaušiniai išsirita maždaug per mėnesį; tada patelė pati prisiima medžioklę, šėrimą ir jauniklių auginimą.
Palyginti mažas plėšrūnas, šikra yra dieninis, ty medžioja tik šviesiu paros metu. Šio paukščio racionas yra įvairus dėl didelio asortimento. Grobis yra maži ropliai, paukščiai, varliagyviai, bestuburiai ir žinduoliai. Taip pat ės didesnių rūšių paukščių ir žinduolių jauniklius. Tik 12 colių (30 centimetrų) ilgio šikra retai naudojama rimtoje medžioklėje, nes gaudo tik labai mažą grobį. Ši rūšis kartais naudojama sakalininkystėje, tačiau kaip paukštis pradedantiesiems ar naujokams.
Savo ruožtu šikras medžioja didesni plėšrūnai, tokie kaip kovos ereliai ir žvirblių vanagai. Netikėtai užkluptas paukštis taip pat gali tapti naminių kačių ir šunų auka. Natūralioje aplinkoje šikra taip pat yra daugelio didelių mėsėdžių sausumos žinduolių maisto šaltinis.
Yra šeši atpažįstami porūšiai. Dauguma paukščių skirtumų yra susiję su nedideliais, vietiniais prisitaikymais. Variacijos apima plunksnų spalvą ir maisto pasirinkimą. Jauniklių inkubavimas ir auginimas tapo bendra vyrų ir moterų užduotimi tarp kai kurių porūšių.