Simboliniai vaizdai reiškia vaizdus meno kūrinyje, dažnai apimantį romanus, eilėraščius, filmus ir kitus kūrinius, kurie yra simbolinio pobūdžio. Vaizdai – tai kalbos ar kitų pasakojimo aspektų, kurie patraukia skaitytojo ar auditorijos pojūčius, naudojimas, paprastai aprašant vaizdus, garsus, kvapus, skonį ir jausmus. Šio tipo vaizdai dažnai naudojami grožinėje literatūroje ir poezijoje, siekiant sukurti dinamiškesnę sceną skaitytojui, dažnai parodant skaitytojui, kas vyksta, o ne pasakojant, kas vyksta. Tačiau simboliniai vaizdai yra vaizdiniai, kurie atlieka simbolinį, o ne tiesioginį tikslą.
Simbolinių vaizdų naudojimas nebūtinai yra sunkus ar sudėtingas, nors tai gali būti gyvybiškai svarbus kūrybinio rašymo ar pasakojimo aspektas. Simbolika ir vaizdiniai gali būti naudojami nepriklausomai vienas nuo kito, ir jie nėra nei vienas kitą apimantys, nei vienas kito nepaneigiantys. Pasakotojas gali naudoti simboliką, kad kažkas pasakojime atspindėtų daugiau, nei atrodo pažodžiui ar tiesiogiai, o vaizdiniai reiškia aprašymus, kurie patinka skaitytojo pojūčiams. Tačiau naudojant simbolinius vaizdus, sukuriami aprašymai, kurie patraukia skaitytojo jausmą ir atspindi daugiau, nei gali atrodyti.
Simbolinių vaizdų pavyzdys galėtų būti šalto oro ar ledo kubo aprašymas, vaizduojantis „užšaldytas“ istorijos veikėjo emocijas. Paprastai tai daroma norint „parodyti“ veiksmą ir prasmę, o ne „pasakyti“ skaitytojams ar auditorijai, ką jie turi pamatyti. Pavyzdžiui, rašytojas galėtų parodyti, kad kažkas jautėsi sustingęs dėl mylimo žmogaus mirties: „Jis įėjo į kambarį ir atsisėdo ant sofos, jo pojūčiai buvo aptingę ir po laidotuvių jis jautėsi sustingęs“. Nors tai iš tikrųjų padeda suprasti ir pasakyti skaitytojui, ką veikėjas jaučia, tai taip pat yra šiek tiek nuobodu.
Naudojant simbolinius vaizdus, tą pačią mintį galima perteikti įdomiau ir įdomiau. Rašytojas vietoj to galėtų parašyti: „Jis įėjo į kambarį ir susmuko ant sofos, nejausdamas, kad kišenėje esantys raktai įstrigo į koją; eismo garsai sklido pro atidarytas priekines duris ir jis tuščiu žvilgsniu žiūrėjo į neapšviestą televizoriaus ekraną. Šis sakinys vis dar perteikia tą pačią idėją, kad veikėjas jaučiasi sustingęs ar be emocijų, tačiau tai daroma naudojant vaizdinius.
Simbolinių vaizdų sakinyje galima rasti keliose skirtingose vietose. Jausmo nebuvimas ar sustingimas parodomas, kai veikėjas nepaiso klavišų įstrigo į koją jausmo. Vaizdiniai vaizdai kuriami per „neapšviestą televizorių“, kuris vaizduoja objektą be prasmės ar tikslo, kaip jaučiasi veikėjas. Neuždarytos lauko durys rodo ne tik personažo neblaivumą, bet ir pažeidžiamą veikėjo prigimtį bei pamirštas galimybes už jo.